Tito Knyga


Autorius: Tito 1:1 parašyta, jog knygos autorius yra apaštalas Paulius.

Užrašymo data: Laiškas Titui buvo parašytas apie 66 metus po Kr. Pauliaus kelionės yra gerai aprašytos, ir iš tų aprašymų mes žinome, kad laiškas Titui buvo parašytas iš Nikopolio miesto, esančio Epyre. Kai kuriose Biblijose yra prierašas prie šio laiško, kuriame parašyta, kad šį laišką Paulius parašė iš Nikopolio miesto, esančio Makedonijoje. Tačiau ta vieta nėra žinoma, ir tie prierašai neturi autoriteto, nes jie nėra autentiški.

Užrašymo tikslas: Laiškas Titui yra žinomas kaip vienas iš pastoralinių laiškų (kiti du yra laiškai Timotiejui). Šiuo laišku apaštalas Paulius nori padrąsinti savo brolį tikėjime Titą, kurį jis paliko Kretoje, kad jis vadovautų bažnyčiai, kurią Paulius įkūrė vienos iš savo misionieriškų kelionių metu (Tito 1:5). Šiame laiške Titas gauna patarimų, kokių savybių ieškoti, renkant bažnyčios vadovus. Paulius taip pat perspėja Titą apie žmonių, gyvenančių Kretoje, reputaciją (Tito 1:12).

Svarbios eilutės: „Aš tam palikau Tave Kretoje, kad sutvarkytum, kas buvo likę nesutvarkyta, ir paskirtum kiekviename mieste vyresniuosius, kaip esu įsakęs" (Tito 1:5).

„Jie skelbiasi pažįstą Dievą, o darbais Jį neigia; jie pasibjaurėtini, nepaklusnūs, netikę jokiam geram darbui" (Tito 1:16).

„Taip kalbėk, ragink, drausk su visa valdžia. Niekas tenedrįsta tavęs niekinti!" (Tito 2:15).

„Juk ir mes kitados buvome neprotingi, neklusnūs, apgauti, vergaujantys įvairiems geiduliams ir malonumams, gyvenome pilni pykčio ir pavydo, neapkenčiami ir nekenčiantys vieni kitų. Bet kai pasirodė Dievo, mūsų Gelbėtojo, gerumas ir meilė žmonėms, Jis išgelbėjo mus ne dėl mūsų atliktų teisumo darbų, bet iš savo gailestingumo, Šventosios Dvasios atgimdančiu ir atnaujinančiu nuplovimu" (Tito 3:3-6).

Trumpas apibendrinimas: Kaip nuostabu buvo Titui gauti laišką iš Pauliaus, jo mentoriaus. Paulius buvo labai gerbiamas žmogus, ir jis to nusipelnė, nes jis įkūrė net keletą bažnyčių rytuose. Titas skaitė šią žymią apaštalo įžangą: „Titui, tikram sūnui bendrame tikėjime: malonė, gailestingumas ir ramybė nuo Dievo Tėvo ir mūsų Gelbėtojo Viešpaties Jėzaus Kristaus!" (Tito 1:4)

Kretos saloje, kur Paulius paliko Titą vadovauti bažnyčiai, gyveno vietiniai salos gyventojai ir žydai, kurie nežinojo Jėzaus Kristaus tiesos (Tito 1:12-14). Paulius jautėsi atsakingas už šią tarnystę bei Tito padrąsinimą ir pamokymą, kaip išugdyti vadovus Kretos bažnyčioje. Apaštalas Paulius ne tik paaiškino Titui, kaip ieškoti vadovų, bet ir taip pat davė pasiūlymų, kaip Titas galėtų mokyti vadovus, kad jie augtų tikėjime Kristuje. Jis pateikė nurodymus visų amžių vyrams ir moterims (Tito 2:1-8).

Paulius norėjo padėti Titui augti tikėjime Kristuje, taigi jis pasiūlė, kad Titas kartu su dviem kitais bažnyčios nariais ateitų pas Paulių į Nikopolį (Tito 3:12-13).

Sąsajos: Paulius dar kartą jaučia poreikį perspėti bažnyčios vadovus saugotis judaizerių, kurie norėjo prie malonės dovanos, kuri atneša išgelbėjimą, pridėti darbus. Paulius perspėjo apie apgavikus, ypač tuos, kurie ir toliau reikalavo apipjaustymo ir Mozės įstatymo ritualų bei ceremonijų laikymosi (Tito 1:10-11). Tai pasikartojanti tema ne tik laiške Titui, bet ir kituose Pauliaus laiškuose. Paulius netgi rašė, kad tų apgavikų burnos turi būti užčiauptos.

Praktinis pritaikymas: Kai mes Biblijoje ieškome nurodymų, kaip gyventi Viešpačiui patinkantį gyvenimą, mums verta atkreipti dėmesį į apaštalą Paulių. Mes galime išmokti, ko mums reikia siekti, ir ko mums reikėtų vengti. Paulius ragina mus būti tyriems ir vengti dalykų, kurie suterštų mūsų protus ir sąžines. Ir štai Pauliaus teiginys, kurio mes niekada neturėtume pamiršti: „Jie skelbiasi pažįstą Dievą, o darbais Jį neigia; jie pasibjaurėtini, nepaklusnūs, netikę jokiam geram darbui" (Tito 1:16). Mes turime ištirti save, kad įsitikintume, jog mūsų gyvenimas sutampa su mūsų tikėjimo Kristumi išpažinimu (2 Korintiečiams 13:5).

Kartu su šiuo perspėjimu, Paulius taip pat mums pataria, kaip išvengti Dievo išsižadėjimo: „Jis išgelbėjo mus <...> iš savo gailestingumo, Šventosios Dvasios atgimdančiu ir atnaujinančiu nuplovimu" (Tito 3:5b-6). Kasdien siekdami atnaujinti savo protus Šventąja Dvasia, mes galime tapti krikščioniais, kurie savo gyvenimais gerbia Dievą.

English



Grįžti į: Naujojo Testamento Apžvalga

Grįžti į: Biblijos Apžvalga



Grįžti į svetainę lietuvių kalba
Tito Knyga