Ozėjo Knyga


Autorius: Ozėjo 1:1 rašoma, kad knygos autorius yra pranašas Ozėja. Ši knyga yra asmeninis Ozėjo pranašiškos žinios Dievo žmonėms ir pasauliui aprašymas. Ozėjas yra vienintelis Izraelio pranašas, kuris paliko užrašytų pranašysčių, kurios buvo parašytos vėlesniais jo gyvenimo metais.

Užrašymo data: Ozėjas, Beerio sūnus, pranašavo gana ilgą laiką, nuo 785 iki 725 metų prieš Kr. Ozėjo knyga tikriausiai buvo parašyta tarp 755 ir 725 metų prieš Kr.

Užrašymo tikslas: Ozėjas parašė šią knygą, kad primintų Izraelitams- ir mums-, jog mūsų Dievas yra mylintis Dievas, kurio ištikimybė Jo sandoros žmonėms nesvyruoja. Nepaisant Izraelio pastovaus netikrų dievų garbinimo, Dievo nepajudinama meilė yra pavaizduojama neištikimos žmonos daug ištveriančiame vyre. Ozėjo žinia taip pat yra perspėjimas tiems, kurie Dievo meilei atsuka savo nugaras. Per simbolinę Ozėjo ir Gomeros santuokos prezentaciją, parodoma Dievo meilė stabmeldiškam Izraeliui. Ši metafora perteikia nuodėmės, bausmės ir atleidžiančios meilės temas.

Svarbios eilutės: „Viešpaties žodžių Ozėjui pradžia. Viešpats tarė: 'Eik, imk sau į žmoną paleistuvę ir susilauk iš jos paleistuvių vaikų, nes kraštas padarė didelę paleistuvystę, atitoldamas nuo Viešpaties" (Ozėjo 1:2).

„Aš ją pasėsiu sau tame krašte, pasigailėsiu tos, kurios nebuvo pasigailėta ir sakysiu ne savo tautai: 'Tu mano tauta', o jie atsakys: 'Tu mano Dievas' " (Ozėjo 2:23).

„Aš noriu gailestingumo, o ne aukos, ir Dievo pažinimo labiau, negu deginamųjų aukų" (Ozėjo 6:6).

„Pripažinkite kaltę ir gręžkitės į Viešpatį, sakydami: 'Pašalink mūsų kaltes ir priimk mus maloningai, tai aukosime Tau savo lūpų aukas. Asirija neišgelbės mūsų, nebejosime ant žirgų ir nebesakysime savo rankų darbams: 'Tu mūsų dievas'. Tik Tu, Viešpatie, pasigaili našlaičių'. Aš išgydysiu jų paklydimą, gera valia juos mylėsiu, nes mano rūstybė nusigręžė nuo jų" (Ozėjo 14:2-4).

Trumpas apibendrinimas: Ozėjo knygą galima padalinti į dvi dalis: 1) Ozėjo 1:1-3:5 yra paleistuvės žmonos ir ištikimo vyro aprašymas, Izraelio neištikimybės Dievui simbolis; 2) Ozėjo 3:6-14:9 aprašomas Izraelio pasmerkimas, ypač Samarijos, dėl stabų garbinimo bei vėliau įvyksiantis jo atstatymas.

Pirmoje dalyje yra trys poemos, kurios iliustruoja, kaip vėl ir vėl Dievo vaikai sugrįždavo prie stabmeldystės. Dievas įsako Ozėjui vesti Gomerą, bet, pagimdžius jam tris vaikus, ji palieka Ozėją ir nueina pas savo meilužį. Pirmame skyriuje aiškiai matomas istorijos simboliškumas, ypač kai Ozėjas palygina Izraelio veiksmus su nusisukimu nuo santuokos ir paleistuvės gyvenimo pasirinkimu. Antroje dalyje Ozėjas pasmerkia Izraelį, tačiau po to seka Dievo pažadai ir gailestingumas.

Ozėjo knyga yra pranašiškas nepailstančios Dievo meilės savo vaikams aprašymas. Nuo sukūrimo pradžios, nesugebanti atsilaikyti nedorybėms, nedėkinga ir nenusipelniusi kūrinija priima Dievo meilę, malonę bei gailestingumą.

Paskutinėje Ozėjo dalyje parodoma, kaip Dievo meilė dar kartą atstato savo vaikus ir pamiršta jų piktadarystes, nes jie atsigręžė į Jį su atgailaujančiomis širdimis. Pranašiška Ozėjo žinia pranašauja po 700 metų Izraelio Mesijo atėjimą. Ozėjas yra dažnai cituojamas Naujajame testamente.

Ženklai: Ozėjo 2:23 yra nuostabi pranašiška žinia iš Dievo, kad pagonys taip pat bus Jo vaikai, kaip užrašyta Romiečiams 9:25 ir 1 Petro 2:10. Pagonys pradžioje nebuvo "Dievo žmonės", tačiau iš savo gailestingumo ir malonės Dievas davė Jėzų Kristų, per kurį per tikėjimą mes esame įskiepyti į Jo žmonių medį (Romiečiams 11:11-18). Tai yra nuostabi tiesa apie Bažnyčią; tai vadinama "paslaptimi", nes prieš Kristų tik žydai buvo laikomi Dievo žmonėmis. Kai Kristus atėjo, žydai buvo laikinai apakinti iki tol, „kol įeis pagonių visuma" (Romiečiams 11:25).

Praktinis pritaikymas: Ozėjo knyga mus patikina, kad Dievo meilė Jo žmonėms yra besąlygiška. Tačiau tai taip pat parodo, kaip Jo vaikų elgesys piktina ir žemina Dievą. Kaip gali vaikas, gavęs tiek daug meilės, gailestingumo ir malonės, taip nepagarbiai elgtis su Tėvu? Bet jau daugelį amžių mes taip elgiamės. Mąstant apie tai, kaip Izraelitai atsuko savo nugaras Dievui, mums tereikia pažvelgti į veidrodį ir pamatysime tų pačių Izraelitų atvaizdą.

Tik prisimindami, kiek daug Dievas yra dėl mūsų padaręs, mes sugebėsime išvengti atstūmimo to Vienintelio, kuris mums gali duoti amžiną gyvenimą šlovėje vietoje pragaro, kurio mes nusipelnėme. Mums būtina išmokti gerbti savo Kūrėją. Ozėjas mums parodė, kad, kai mes suklystame ir su nusižeminusia širdimi bei atgaila ateiname pas Dievą, Jis mums parodo Jo niekada nesibaigiančią meilę mums (1 Jono 1:9).

English



Grįžti į: Senojo Testamento Apžvalga

Grįžti į: Biblijos Apžvalga



Grįžti į svetainę lietuvių kalba
Ozėjo Knyga