Malachijo Knyga


Autorius: Malachijo 1:1 parašyta, kad Malachijo knygos autorius yra pranašas Malachijas.

Užrašymo data: Malachijo knyga tikriausiai buvo parašyta tarp 440 ir 400 metų prieš Kr.

Užrašymo tikslas: Malachijo knyga yra pranašystė: Viešpaties žodis Izraeliui per Malachiją (1:1). Per Malachiją Dievas perspėjo žmones, kad jie turi atsigręžti atgal į Dievą. Paskutinės Senojo testamento knygos pabaigoje, Dievo teisumas ir Jo atstatymo per Mesiją pažadas skamba izraelitų ausyse. Po to seka keturi šimtai metų tylos, kurie baigiasi panašiais kito didžio Dievo pranašo, Jono Krikštytojo, žodžiais, „Atgailaukite, nes prisiartino Dievo karalystė" (Mato 3:2).

Svarbios eilutės: „Sūnus gerbia tėvą, o tarnas- savo šeimininką. Jei Aš tėvas, kur derama man pagarba? O jei Aš šeimininkas, kur mano baimė?- sako kareivijų Viešpats jums, kunigai, kurie niekinate mano vardą" (Malachijo 1:6).

„Aš esu Viešpats, Aš nesikeičiu, todėl jūs, Jokūbo vaikai, nebuvote sunaikinti. Jūs jau nuo savo tėvų dienų palikote mano nuostatus ir jų nesilaikėte. Sugrįžkite pas mane, tai Aš sugrįšiu pas jus" (Malachijo 3:6-7).

Trumpas apibendrinimas: Malachijas užrašė Viešpaties žodžius Dievo žmonėms, kurie nukrypo nuo Dievo kelio, ypač kunigams, kurie nusisuko nuo Viešpaties. Kunigai nežiūrėjo rimtai į aukas, kurias turėjo aukoti Dievui. Gyvūnai su dėmėmis buvo aukojami, nors tai prieštaravo įstatymui (Pakartoto įstatymo 15:21). Judo vyrai išdavikiškai elgėsi su savo jaunystės žmonomis ir po to stebėjosi, kodėl Dievas nepriėmė jų aukų. Žmonės taip pat neaukojo dešimtinių, kaip turėtų (Kunigų 27:30,32). Tačiau nepaisant žmonių nuodėmės ir nusisukimo nuo Dievo, Malachijas jiems primena apie Dievo meilę Jo žmonėms (Malachijo 1:1-5) ir Jo pažadus siųsti Pasiuntinį (Malachijo 2:17-3:5).

Ženklai: Malachijo 3:1-6 yra pranašystė apie Joną Krikštytoją. Jis buvo Viešpaties Pasiuntinys, siųstas paruošti kelio (Mato 11:10) Mesijui Jėzui Kristui. Jonas pamokslavo apie atgailą ir krikštijo Viešpaties vardu, taip paruošdamas kelią Jėzaus pirmam atėjimui. Tačiau Pasiuntinys, kuris "ateis netikėtai į savo šventyklą" yra pats Kristus savo antro atėjimo metu, kai Jis ateis galioje ir jėgoje (Mato 24). Tada Jis „apvalys Levio palikuonis" (3 eil.), tai reiškia, kad tie, kurie buvo Mozės įstatymo pavyzdžiai, turės būti apvalyti Jėzaus krauju nuo nuodėmės. Tik tuomet jie sugebės aukoti „teisumo auką", nes per tikėjimą Kristaus teisumas bus jiems perduotas (2 Korintiečiams 5:21).

Praktinis pritaikymas: Dievas nėra patenkintas, kai mes nepaklūstam Jo įsakymams. Jis atmokės tiems, kurie Jo nepaiso. Malachijo 2:16 parašyta, kad Dievas nekenčia skyrybų- Dievas labai rimtai žiūri į santuokos sandorą ir Jis nenori, kad ji būtų sulaužyta. Mes turime likti ištikimi savo jaunystės sutuoktiniui visą gyvenimą. Dievas mato mūsų širdis, Jis žino mūsų intencijas. Mes negalime nieko nuo Jo paslėpti. Jis sugrįš ir teis. Bet, jeigu mes sugrįšime pas Jį, Jis sugrįš pas mus (Malachijo 3:6).

English



Grįžti į: Senojo Testamento Apžvalga

Grįžti į: Biblijos Apžvalga



Grįžti į svetainę lietuvių kalba
Malachijo Knyga