Kunigų Knyga



Autorius: Kunigų knygos autorius buvo Mozė

Užrašymo data: Kunigų knyga buvo parašyta tarp 1440 ir 1400 metų prieš Kr.

Užrašymo tikslas: Kadangi Izraelitai praleido 400 metų nelaisvėje Egipte, pagonių egiptiečių politeizmas iškreipė žydų supratimą apie Dievą. Kunigų knygos tikslas yra pateikti instrukcijas bei įstatymus, kurie pamokys nuodėmingus, bet atpirktus žmones, kaip bendrauti su šventu Dievu. Kunigų knygoje pabrėžiamas poreikis būti asmeniškai šventam, nes Dievas yra šventas. Nuodėmė turi būti atpirkta tinkama auka (8-10 skyriai). Taip pat knygoje rašoma apie dietas (švarų ir nešvarų maistą), vaikų gimimą ir ligas, kurios yra kruopščiai kontroliuojamos (11-15 skyriai). 16 skyriuje apibūdinama sutaikinimo diena, kurios metu buvo aukojama metinė auka už susikaupusias žmonių nuodėmes. Taip pat Dievo žmonės turėjo būti apdairūs savo asmeniniame, moraliniame ir visuotiniame gyvenime, kad jie skirtųsi nuo pagonių, gyvenusių aplink juos (17-22 skyriai).

Svarbios eilutės: „Teuždeda ranką ant aukojamo gyvulio galvos, kad auka būtų priimta ir jis būtų sutaikintas" (Kunigų 1:4).

„Kūno gyvybė yra kraujyje; Aš jums jį daviau, kad juo ant aukuro atliktumėte sutaikinimą už savo sielas, nes kraujas sutaikina sielą" (Kunigų 17:11).

„Nekeršykite ir atleiskite savo artimui. Mylėkite savo artimą kaip patys save. Aš esu Viešpats" (Kunigų 19:18).

Trumpas apibendrinimas: 1-7 skyriuose apibūdinamos aukos, reikalaujamos iš paprastų žmonių ir kunigų. 8-10 skyriai apibūdina Aarono ir jo sūnų įšventinimą į kunigus. 11-16 skyriai yra nurodymai apie įvairius nešvarumo tipus. Paskutiniai 10 skyrių yra Dievo nurodymai Jo žmonėms apie praktišką šventumą. Dievas įsteigė įvairias šventes Jehovos Dievo garbinimui, kurios buvo sušaukiamos ir švenčiamos pagal Dievo įsakymus. Pagal tai, ar žmonės laikėsi Dievo įsakymų ar ne, juos lydėjo palaiminimai arba prakeikimai (26 skyrius). 27 skyriuje kalbama apie įžadus Viešpačiui.

Pagrindė Kunigų tema yra šventumas. Dievas iš savo žmonių reikalauja šventumo, nes Jis yra šventas. Taip pat kita tema yra sutaikinimas/atpirkimas. Yra būtina išlikti šventam prieš Dievą, ir šventumas gali būti pasiektas per tinkamą išpirką.

Ženklai: Daugelis garbinimo ritualų vaizduoja mūsų Gelbėtojo, Viešpaties Jėzaus Kristaus gyvenimą ir darbą. Hebrajų 10 skyriuje parašyta, kad Mozės įstatymas yra tik būsimųjų gėrybių šešėlis, ir tai reiškia, kad kasdienės kunigų aukotos aukos už žmonių nuodėmes buvo tik atvaizdas galutinės Aukos- Jėzaus Kristaus, kurio auka buvo aukota vieną kartą už visus, kurie Juo tiki. Laikinai gautas šventumas per Įstatymą, vieną dieną bus pakeistas pilnai gautu šventumu, kurį krikščionys įgyja savo nuodėmes iškeitė į Kristaus teisumą (2 Korintiečiams 5:21).

Praktinis pritaikymas: Dievas labai rimtai žiūri į savo šventumą, taigi ir mes taip turėtume į tai žiūrėti. Postmodernizmo bažnyčia yra linkus susikurti Dievą pagal savo atvaizdą ir duoti Jam savybes, kurių mes norėtume, vietoje tų, kurias Jo Žodis apibūdina. Dievo absoliutus šventumas, Jo nepaprastas didingumas ir Jo neprieinama šviesa (1 Timotiejui 6:16) daugeliui krikščionių yra nepažįstami. Mes esame pašaukti vaikščioti Šviesoje ir savo gyvenimuose padėti tamsą į šalį, kad Dievui būtų malonu į mus žiūrėti. Šventas Dievas negali toleruoti akivaizdžios nuodėmės Jo žmonėse. Jo šventumas reikalauja, kad ta nuodėmė būtų nubausta. Mes negalime lengvabūdiškai žiūrėti į nuodėmę ar į Dievo pasišlykštėjimą ja. Mes neturėtume nuvertinti nuodėmės.

Ačiū Dievui, kad dėl Jėzaus mirties už mus, mums nebereikia daugiau aukoti gyvūnų aukų. Kunigų knyga yra apie pakaitalus. Gyvūnų mirtis buvo bausmės pakaitalas už tuos, kurie nusidėjo. Taip pat, tačiau neapskaičiuojamai geriau, Jėzaus auka ant kryžiaus buvo pakaitalas už mūsų nuodėmes. Dabar mes galime stovėti prieš absoliučiai šventą Dievą be baimės, nes mumyse Jis mato Kristaus teisumą.



Grįžti į: Senojo Testamento Apžvalga

Grįžti į: Biblijos Apžvalga



Grįžti į svetainę lietuvių kalba


Kunigų Knyga