Joelio Knyga


Autorius: Joelio knygoje parašyta, kad jos autorius yra pranašas Joelis (Joelio 1:1).

Užrašymo data: Joelio knyga tikriausiai buvo parašyta tarp 835 ir 800 metų prieš Kr.

Užrašymo tikslas: Judas, kuriame ši knyga parašyta, yra nusiaubtas skėrių. Skėrių užpuolis sunaikino viską- grūdų laukus, vynuogynus, sodus bei medžius. Joelis simboliškai palygino skėrius su žygiuojančių žmonių armiją, ir laikė tai bausme iš Dievo dėl tautos nuodėmių. Šioje knygoje išskiriami du įvykiai. Pirmas yra skėrių užpuolimas ir antras yra Dvasios išsiliejimas. Pradinis Dvasios išsiliejimo išpildymas yra cituojamas Petro Apaštalų darbų 2 skyriuje per Sėkmines.

Svarbios eilutės: „Ką paliko vikšrai, nuėdė skėriai; kas paliko nuo skėrių, suėdė vabalai; kas liko nuo vabalų, sunaikino amaras" (Joelio 1:4).

„Aš atlyginsiu jums už metus, kuriuos sunaikino vikšrai..." (Joelio 2:25)

„Po to Aš išliesiu savo dvasios ant kiekvieno kūno. Jūsų sūnūs ir dukterys pranašaus, seniai sapnuos sapnus ir jaunuoliai matys regėjimus" (Joelio 2:28).

Trumpas apibendrinimas: Skėrių nelaimę sekė badas šalyje. Joelis šiuos įvykius naudojo kaip katalizatorių siųsti perspėjimo žodį Judui. Jeigu žmonės greitai ir pilnai neatgailaus, priešų armijos sunaikins šalį taip, kaip ją naikino gamtinės nelaimės. Joelis kvietė visus žmones bei šalies kunigus pasninkauti ir nusižeminti bei ieškoti Dievo atleidimo. Jeigu jie atsakys, tauta vėl bus palaiminta fiziniais bei dvasiniais palaiminimais. Bet Viešpaties diena artėja. Tą dieną skėriai atrodys kaip uodai palyginus su bausme, kuri laukia visų tautų.

Pagrindinė Joelio knygos tema yra Viešpaties Diena, Dievo keršto ir bausmės diena. Tai diena, kai Dievas atskleis savo kerštą, jėgą ir šventumą; tai yra baimė kelianti diena Jo priešams. Pirmame skyriuje Viešpaties Diena yra išgyvenama istoriškai per skėrių nelaimę šalyje. 2:1-17 yra pereinamasis skyrius, kuriame Joelis skėrių metaforą ir sausrą naudoja kvietimo atgailai atnaujinimui. 2:18-3:21 apibūdina Viešpaties Dieną eschatalogiškai ir atsako į atgailos kvietimą su fizinio atstatymo (2:21-17), dvasinio atstatymo (2:28-32) ir tautinio atstatymo pranašystėmis (3:1-12).

Ženklai: Kai Senajame testamente kalbama apie nuodėmės bausmę, asmeninę ar visos tautos, Jėzaus atėjimas yra pranašaujamas. Senojo testamento pranašai nuolat kvietė Izraelį atgailai, bet net kai jie atgailaudavo, jų atgaila buvo apribota įstatymo laikymusi ir darbais. Jų šventyklos aukos buvo tik šešėlis tikros aukos, kuri buvo paaukota vieną kartą visiems laikams ant kryžiaus (Hebrajams 10:10). Joelis rašė, jog Dievo galutinė bausmė, kuri įvyks Viešpaties Dieną, bus „labai baisi, kas galės ją iškęsti?" (Joelio 2:11) Atsakymas į tą klausimą yra- mes savo jėgomis niekada nesugebėtume ištverti tokios akimirkos. Bet, jeigu mes patikėjome Kristumi, ir kad Jis yra auka už mūsų nuodėmes, mums nereikia bijoti Teismo dienos.

Praktinis pritaikymas: Be atgailos, bausmė bus žiauri, nuosekli ir užtikrinta. Mūsų pasitikėjimas neturėtų būti mūsų nuosavybėje, bet Viešpatyje, mūsų Dieve. Dievas kartais naudoja gamtą, skausmą ar kitus įprastus įvykius, kad priartintų mus prie savęs. Savo gailestingumu ir malone Jis parūpino mums išgelbėjimo planą- Jėzų Kristų, kuris už mūsų nuodėmes buvo nukryžiuotas ant kryžiaus, ir mums davė savo tobulą teisumą (2 Korintiečiams 5:21). Neturime kada švaistyti laiką. Dievo teismas greitai ateis, kaip vagis naktį (1 Tesalonikiečiams 5:2), ir mes turime būti pasiruošę. Šiandien yra išgelbėjimo diena (2 Korintiečiams 6:2). „Ieškokite Viešpaties, kol galima Jį rasti, šaukitės Jo, kol Jis arti. Nedorėlis tepalieka savo kelią, o neteisusis- savo mintis; tegrįžta jis pas Viešpatį, mūsų Dievą, ir Jis pasigailės jo, nes yra gailestingas" (Izaijo 55:6-7). Tik priimdami Dievo išgelbėjimą, mes galime išvengti Jo keršto Viešpaties Dieną.

English



Grįžti į: Senojo Testamento Apžvalga

Grįžti į: Biblijos Apžvalga



Grįžti į svetainę lietuvių kalba
Joelio Knyga