Jobo Knyga


Autorius: Jobo knygoje nėra konkrečiai minimas knygos autorius. Tikriausiai tai buvo Jobas, Elihuvas, Mozė arba Saliamonas.

Užrašymo data: Užrašymo data priklauso nuo jos autoriaus. Jeigu Mozė buvo autorius, tuomet užrašymo data būtų apie 1440 metus prieš Kr. Jeigu autorius buvo Saliamonas, tuomet užrašymo data būtų apie 950 metus prieš Kr. Kadangi mes nežinome autoriaus, nežinome ir užrašymo datos.

Užrašymo tikslas: Jobo knyga mums padeda suprasti šiuos dalykus: be Dievo leidimo šėtonas negali mums kenkti finansiškai arba fiziškai. Dievui priklauso jėga, kontroliuojanti, ką šėtonas gali ir ko negali daryti. Mūsų ribotas žmogiškas mąstymas negali suprasti visų pasaulio kentėjimų ir žinoti visų atsakymų į „kodėl" klausimus. Nedorėliai susilauks teisingo atpildo. Mes negalime visada kaltinti nuodėmę dėl kentėjimų mūsų gyvenimuose. Kartais Dievas mums leidžia kentėti, kad mūsų sielos būtų išgrynintos, patikrintos, pamokytos ir sustiprintos. Dievas visuomet yra viskas, ko mums reikia. Jis visada yra vertas mūsų meilės ir šlovinimo, kad ir kokios bebūtų mūsų gyvenimo aplinkybės.

Svarbios eilutės: „Uco krašte gyveno vyras, vardu Jobas. Jis buvo tobulas ir teisus vyras, bijojo Dievo ir vengė pikto" (Jobo 1:1).

„Nuogas gimiau, nuogas ir mirsiu. Viešpats davė, Viešpats ir atėmė; tebūna palaimintas Viešpaties vardas" (Jobo 1:21).

„Viešpats atsiliepė Jobui iš audros ir tarė: 'Kas aptemdo patarimą neprotingais žodžiais?'" (Jono 38:1-2)

„Anksčiau savo ausimis girdėjau apie Tave, o dabar mano akys mato Tave. Todėl aš baisiuosi savimi ir atgailauju dulkėse ir pelenuose" (Jobo 42:5-6).

Trumpas apibendrinimas: Knyga prasideda scena danguje, kurioje šėtonas ateina pas Dievas apkaltinti Jobo. Jis teigia, jog Jobas tarnauja Dievui tik todėl, kad Dievas jį saugo. Šėtonas bando gauti Dievo leidimą patikrinti Jobo tikėjimą ir ištikimybę. Dievas jam duoda leidimą, tačiau nustato tam tikras ribas. Kodėl teisieji kenčia? Šis klausimas yra iškeliamas po to, kai Jobas praranda savo šeimą, turtą ir sveikatą. Jobo trys draugai- Elifazas, Bildadas ir Cofaras – ateina jo „paguosti" ir aptarti gniuždančios tragedijos. Jie tvirtino, kad šie kentėjimai buvo nuodėmės Jobo gyvenime pasekmė. Ketvirtas vyras, Elihuvas, sakė Jobui nusižeminti ir atsiduoti Dievui, kad Jis per šiuos išbandymus išgrynintų jo gyvenimą. Galiausiai, Jobas iškelia klausimus Dievui ir išmoksta naudingų pamokų apie Dievo suverenumą ir jo poreikį pilnai pasitikėti Viešpačiu. Tuomet Jobui sugrąžinama sveikata, laimė ir jo palaiminimai pranoksta tuos, kuriuos jis anksčiau turėjo.

Ženklai: Kai Jobas svarstė savo kentėjimų priežastį, jis iškėlė tris klausimus, kurie yra atsakyti tik mūsų Viešpatyje Jėzuje Kristuje. Šie klausimai yra 14 skyriuje. Pirmas klausimas, kurį Jobas iškelia, yra 4 eilutėje: „Kas gali iš netyro padaryti tyrą? Niekas!" Šis klausimas kyla iš širdies, kuri supranta, kad pati negali patikti Dievui ir savęs išteisinti Dievo akyse. Dievas yra šventas, o mes ne. Taigi tarp mūsų ir Dievo yra didelė praraja, kuri atsirado dėl nuodėmės. Atsakymas į skausmingą Jobo klausimą yra randamas Jėzuje Kristuje. Jis sumokėjo kainą už mūsų nuodėmę ir mainais mums davė savo teisumą, taip padarymas mus priimtinus Dievo akyse (Hebrajams 10:14; Kolosiečiams 1:21-23; 2 Korintiečiams 5:17).

Jobo antras klausimas- „O žmogus miršta, ir nebėra jo; atiduoda žmogus savo dvasią, kur jis yra?" (10eil.)- apie amžinybę, mirtį ir gyvenimą, taip pat gali būti atakytas tik Kristuje. Su Kristumi, atsakymas į klausimą „kur jis yra?" yra amžiname gyvenime danguje. Be Kristaus, atsakymas yra amžinybėje tamsybėje, kur yra „verksmas ir dantų griežimas" (Mato 25:30).

Jobo trečias klausimas yra 14 eilutėje: „Ar miręs žmogus prisikels?" Vėlgi, atsakymas yra Kristuje. Mes turime naują gyvenimą Jame. „Kada šis gendantis apsivilks negendamybe ir šis marusis apsivilks nemarybe, tada išsipildys užrašytas žodis: 'Pergalė prarijo mirtį! Kurgi, mirtie, tavo geluonis? Kurgi, mirtie, tavo pergalė?'" (1 Korintiečiams 15:54-55).

Praktinis pritaikymas: Jobo knyga mums primena, kad užkulisiuose vyksta „kosminis konfliktas", apie kurį mes dažniausiai nieko nežinome. Dažnai mes svarstome, kodėl Dievas leidžia įvykti tam tikriems dalykams ir svarstome Dievo gerumą nematydami pilno paveikslo. Jobo knyga mus mokina pasitikėti Dievu visomis aplinkybėmis. Mes privalome pasitikėti Dievu ne tik tada, KAI nesuprantame, bet TODĖL, kad nesuprantame. Pasak psalmisto: „Dievo kelias tobulas" (Psalmių 18:30). Jeigu Dievo kelias visuomet yra "tobulas", tuomet mes galime pasitikėti, kad ir ką Jis bedarytų- kam leistų beįvykti- tai yra tobula. Tai galbūt mums atrodo neįmanoma, tačiau mūsų protai nėra Dievo protas. Mes negalime tikėtis tobulai suprasti Jo mąstymo, Jis mums primena: „Nes mano mintys yra ne jūsų mintys ir mano keliai- ne jūsų keliai,- sako Viešpats.- Nes kiek dangūs yra aukščiau už žemę, tiek mano keliai aukštesni už jūsų kelius ir mano mintys- už jūsų mintis" (Izaijo 55:8-9). Tačiau mūsų atsakomybė yra paklusti Dievui, pasitikėti Juo ir atsiduoti Jo valiai- nesvarbu ar suprantame, ką Jis daro, ar ne.

English



Grįžti į: Senojo Testamento Apžvalga

Grįžti į: Biblijos Apžvalga



Grįžti į svetainę lietuvių kalba
Jobo Knyga