Agėjo Knyga


Autorius: Agėjo 1:1 parašyta, kad Agėjo knygos autorius yra pranašas Agėjas.

Užrašymo data: Agėjo knyga tikriausiai buvo parašyta apie 520 metus prieš Kr.

Užrašymo tikslas: Agėjas ragino Dievo žmones turėti teisingus prioritetus. Jis kvietė juos, nepaisant vietinių gyventojų ir valdininkų pasipriešinimo, pagerbti ir pagarbinti Dievą, pastatant jam šventyklą. Agėjas juos ragino nenusivilti dėl to, kad ši šventykla nebus taip gražiai išpuošta kaip Saliamono šventykla. Jis ragino žmones nusisukti nuo jų nešvarių kelių ir pasitikėti Dievo suverenia jėga. Agėjo knyga mums primena, su kokiomis problemos tuo metu buvo susidūrę Dievo žmonės, kaip drąsiai jie pasitikėjo Dievu, ir kaip Dievas pasirūpino jų poreikiais.

Svarbios eilutės: „Ar laikas jums gyventi lentomis apmuštuose namuose, kai šventykla tebeguli griuvėsiuose?" (Agėjo 1:4)

„Todėl dabar taip sako kareivijų Viešpats: 'Apsvarstykite savo kelius! Jūs daug pasėjate, bet mažai pjaunate; valgote, bet nepasisotinate; geriate, bet troškulio nenumalšinate. Jūs apsirengiate, bet nesušylate; o kas dirba už algą, deda ją į kiaurą maišą" (Agėjo 1:5-6).

„'Šitų paskutinių namų šlovė bus didesnė už pirmųjų. Šioje vietoje Aš suteiksiu ramybę savo tautai',- sako kareivijų Viešpats" (Agėjo 2:9).

Trumpas apibendrinimas: Ar Dievo žmonės apsvarstys savo prioritetus, bus drąsūs ir elgsis pagal Dievo pažadus? Dievas stengėsi perspėti žmones, kad jie atkreiptų dėmesį į Jo žodžius. Jis ne tik juos perspėjo, bet ir per savo tarną Agėją siūlė jiems pažadus, tuo bandydamas juos motyvuoti Juo sekti. Kadangi Dievo žmonių prioritetai nebuvo teisingi ir Dievas nebuvo pirmoje vietoje jų gyvenimuose, Judas buvo išsiųstas į Babiloną vergauti. Atsakydamas į Danieliaus maldą ir išpildydamas savo pažadą, Dievas pakreipė Kyro, Persijos karaliaus, širdį, ir jis leido nelaisvėje esantiems žydams grįžti į Jeruzalę. Grupė žydų džiaugdamiesi grįžo į Jeruzalę, pastatė Dievą į pirmą vietą savo gyvenimuose, garbino Jį ir, be vietinių žmonių, gyvenusių Palestinoje, pagalbos, pradėjo atstatyti Jeruzalės šventyklą. Jų drąsų tikėjimą pasitiko vietinių žmonių bei Persijos valdžios pasipriešinimas, trukęs apie 15 metų.

Ženklai: Kaip ir daugelis mažesniųjų pranašų knygų, Agėjo knyga baigiasi atstatymo ir palaiminimo pažadais. Paskutinėje eilutėje, Agėjo 2:23, Dievas, kalbėdamas apie Zerubabelį, naudoja mesianišką pavadinimą: „mano tarne" (Palyginkite su 2 Samuelio 3:18; 1 Karalių 11:34; Izaijo 42:1-9; Ezechielio 37:24-25). Per Agėją Dievas pažadėjo jį padaryti antspaudo žiedu, kuris buvo garbės, autoriteto ir jėgos simbolis, panašus į karaliaus skeptrą, kuriuo jis užantspauduodavo laiškus ir įsakus. Zerubabelis, Dievo antspaudo žiedas, atstovauja Dovydo namus ir mesianiškos linijos atstatymą, kurią buvo pertraukus tremtis. Zerubabelis atstatė Dovydo linijos karalius, kurie kulminuos tūkstantmetėje karalystėje, valdant Kristui. Zerubabelis Kristaus genealogijoje yra abejose pusėse- Juozapo (Mato 1:12) ir Marijos (3:27).

Praktinis pritaikymas: Agėjo knyga atkreipia mūsų dėmesį į įprastas problemas, su kuriomis ir šiandien susiduria dauguma žmonių. Agėjas prašo: 1) ištirti savo prioritetus, kad mes žinotume, kas mums labiau rūpi- mūsų malonumai ar Dievo darbo atlikimas; 2) kad mes nesijaustume nugalėti, kai susiduriame su pasipriešinimu ar sunkiomis aplinkybėmis; 3) išpažinti savo nesėkmes ir stengtis gyventi tyrus gyvenimus prieš Dievą; 4) drąsiai elgtis dėl Dievo, nes mes turime užtikrinimą iš Jo, kad Jis visuomet yra su mumis ir pilnai kontroliuoja mūsų aplinkybes; 5) saugiai ilsėtis Dievo rankose, žinant, kad Jis gausiai mus palaimins, jei tik ištikimai Jam tarnausime.

English



Grįžti į: Senojo Testamento Apžvalga

Grįžti į: Biblijos Apžvalga



Grįžti į svetainę lietuvių kalba
Agėjo Knyga