Galatams Knyga


Autorius: Galatams 1:1 aiškiai parašyta, jog laiško Galatams autorius yra apaštalas Paulius.

Užrašymo data: Užrašymo data priklauso nuo to, kur tiksliai laiškas Galatams buvo siųstas, ir kurios misionieriškos kelionės metu Paulius įkūrė bažnyčią toje vietovėje. Galatams knyga tikriausiai buvo parašyta tarp 48 ir 55 metų po Kr.

Užrašymo tikslas: Galatijos bažnyčios, kaip buvo įprasta, buvo sudarytos iš atsivertusių žydų ir pagonių. Paulius šiame laiške įrodinėjo savo apaštalystę ir doktrinas, kurias jis mokė, kad sustiprintų Galatijos bažnyčių tikėjimą Kristumi ir pabrėžtų išteisinimo tikėjimu svarbumą. Taigi laiško tema yra pagrinde tokia pati kaip ir laiško Romiečiams- išteisinimas tikėjimu. Šiame laiške dėmesys sutelkiamas ties tiesa, jog žmonės yra išteisinami tikėjimu be Mozės Įstatymo darbų.

Laiškas Galatams nebuvo šiuolaikinės istorijos esė. Tai buvo protestas prieš iškreiptą Kristaus evangeliją. Judaizeriai aptemdė išteisinimo tikėjimų doktriną mokydami, jog Kristaus tikintieji turi laikytis įstatymo, jeigu jie nori būti tobuli prieš Dievą. Kai Paulius sužinojo, kad šis mokymas prasiskverbė į Galatijos bažnyčias, ir kad jos nebegyvena joms suteiktoje laisvėje, jis parašė šį karštą pasipriešinimą.

Svarbios eilutės: „Žinome, jog žmogus neišteisinamas įstatymo darbais, bet tikėjimu į Jėzų Kristų. Mes įtikėjome Kristų Jėzų, kad būtume išteisinti Kristaus tikėjimu, o ne įstatymo darbais; nes įstatymo darbais nebus išteisintas nė vienas žmogus" (Galatams 2:16).

„Esu nukryžiuotas su Kristumi. Ir daugiau ne aš gyvenu, o gyvena manyje Kristus. Ir dabar, gyvendamas kūne, gyvenu tikėjimu į Dievo Sūnų, kuris pamilo mane ir paaukojo save už mane" (Galatams 2:20).

„Kad įstatymu niekas neišteisinamas Dievo akyse, aišku, nes 'teisusis gyvens tikėjimu'" (Galatams 3:11).

„Kad atpirktų esančius įstatymo valdžioje ir kad mes įgytume įsūnystę. O kadangi esate sūnūs, Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: 'Aba, Tėve!'" (Galatams 4:5-6).

"Bet Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas. Tokiems dalykams nėra įstatymo" (Galatams 5:22-23).

„Neapsigaukite! Iš Dievo nepasišaipysi. Ką žmogus sėja, tą ir pjaus" (Galatams 6:7).

Trumpas apibendrinimas: Išteisinimo malone per tikėjimą rezultatas yra dvasinė laisvė. Paulius prašė galatų tvirtai stovėti toje laisvėje ir ragino, sakydamas: „nesiduokite vėl įkinkomi į vergystės jungą! (t.y. Mozės įstatymą)" (Galatams 5:1). Krikščionio laisvė nesuteikia leidimo tenkinti savo nuodėmingos prigimties užgaidas, bet suteikia progą mylėti vienas kitą (Galatams 5:13; 6:7-10). Ši laisvė neapsaugo nuo gyvenimo sunkumų. Ji netgi gali pasireikšti kova tarp Dvasios ir kūno. Tačiau kūnas (nuodėminga prigimtis) buvo nukryžiuotas kartu su Kristumi (Galatams 2:20), ir dėl to krikščionio gyvenime matysis Dvasios vaisiai- meilė, džiaugsmas ir ramybė (Galatams 5:22-23).

Laiškas Galatams buvo parašytas iš Dievo įkvėpto susijaudinimo ir susirūpinimo. Paulius nesijaudino, ar žmogus buvo apipjaustytas, jis rūpinosi, ar žmogus buvo „naujas kūrinys" (Galatams 6:15). Jeigu Pauliui nebūtų pasisekę apginti išteisinimo tikėjimu argumento, krikščionybė būtų likusi judaizmo sekta ir nebūtų tapusi universaliu keliu į išgelbėjimą. Taigi laiškas Galatams nėra tik Liuterio laiškas; tai laiškas kiekvieno tikinčiojo, kuris kartu su Pauliumi išpažįsta: „Esu nukryžiuotas su Kristumi. Ir daugiau ne aš gyvenu, o gyvena manyje Kristus. Ir dabar, gyvendamas kūne, gyvenu tikėjimu į Dievo Sūnų, kuris pamilo mane ir paaukojo save už mane" (Galatams 2:20)

Jokūbo ir Galatams knygos pateikia tu krikščionybės aspektus, kurie nuo pat pradžių atrodė priešingi, tačiau iš tikrųjų jie papildo vienas kitą. Jokūbas reikalavo Kristaus etikos, tikėjimo, kuris savo egzistavimą įrodo per vaisius. Tačiau Jokūbas, ne mažiau nei Paulius, sureikšmino žmogaus pasikeitimo per Dievo malonę būtinumą (Jokūbo 1:18). Galatams knygoje pabrėžiama evangelijos jėga, kuri sukuria etiką (Galatams 3:13-14). Pauliui ne mažiau nei Jokūbui rūpėjo etiškas gyvenimas (Galatams 5:13). Kaip dvi monetos pusės, šie du krikščioniškos tiesos aspektai visuomet papildo vienas kitą.

Sąsajos: Galatams laiške Paulius sugretina gelbstinčią malonę- Dievo dovaną- ir Mozės įstatymą, kuris negelbsti. Ankstyvojoje bažnyčioje buvo nemažai Judaizerių- žmonių, kurie sugrįždavo prie įstatymo ir ten ieškodavo išteisinimo. Netgi tokie žinomi krikščionys kaip Petras pateko į jų apgaulingą tinklą (Galatams 2:11-13). Ankstyvieji krikščionys buvo taip prisirišę prie įstatymo, kad Paulius pastoviai turėjo jiems priminti, jog išgelbėjimas malone nėra susijęs su įstatymo laikymusi. Laišką Galatams su Senuoju testamentu jungia įstatymo ir malonės temos: įstatymo nesugebėjimas išteisinti (2:16); tikinčiojo mirtis įstatymui (2:19); Abraomo išteisinimas tikėjimu (3:6); įstatymas atneša Dievo kerštą, o ne išgelbėjimą (3:10); meilė, o ne darbai, išpildo įstatymą (5:14).

Praktinis pritaikymas: Viena pagrindinių laiško Galatams tema yra užrašyta 3:11 eilutėje: „'teisusis gyvens tikėjimu'" . Mes, tikintieji Kristumi, ne tik esame išgelbėti tikėjimu (Jono 3:16; Efeziečiams 2:8-9), bet ir kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką gyvename tikėjimu. Mes stebuklingai nepasigaminame ar užsidirbame tikėjimo- tai Dievo dovana. Tačiau mes esame atsakingi už to tikėjimo parodymą, kad kiti matytų Kristaus darbą mumyse. Mes galime padidinti savo tikėjimą praktikuodami dvasines disciplinas (Biblijos studijavimą, maldą, paklusnumą).

Jėzus sakė, kad mus pažins iš mūsų gyvenimo vaisių (Mato 7:16), kurie parodys mūsų tikėjimą. Visi krikščionys turėtų stengtis stiprinti savo tikėjimą, kuris yra juose, kad jų gyvenimai atspindėtų Kristų, ir aplinkiniai žmonės Jį matytų juose ir šlovintų jų Tėvą, kuris yra danguje (Mato 5:16).

English



Grįžti į: Naujojo Testamento Apžvalga

Grįžti į: Biblijos Apžvalga



Grįžti į svetainę lietuvių kalba
Galatams Knyga