Ezros Knyga
Autorius: Ezros knygoje nėra konkrečiai minimas jos autorius. Tradiciškai tikima, kad pranašas Ezra parašė Ezros knygą. Nuo 7 skyriaus, kuriame pasirodo Ezra, Ezros knygos autorius pradeda rašyti pirmu, o nebe trečiu asmeniu. Tai prideda svarumo teigimui, kad Ezra yra šios knygos autorius.Užrašymo data: Ezros knyga tikriausiai buvo parašyta tarp 460 ir 440 metų prieš Kr.
Užrašymo tikslas: Ezros knygoje aprašyti įvykiai apima maždaug vieną amžių nuo 538 metų prieš Kr. -Izraelio grįžimą iš Babilono nelaisvės ir ateinančius metus. Ezros knygoje susitelkiama ties šventyklos atstatymu. Knygoje pateikiami išsamūs genealogijos aprašymai, pagrinde tam, kad būtų galima įsteigti kunigus iš Aarono palikuonių.
Svarbios eilutės: „Jie pakaitomis giedojo, šlovindami ir dėkodami Viešpačiui: 'Jis yra geras, ir Jo gailestingumas Izraeliui amžinas'. Kai jie šlovino Viešpatį, visi žmonės garsiai šaukė, nes Viešpaties namų pamatai buvo padėti" (Ezros 3:11).
„Šitas Ezra išėjo iš Babilono; jis buvo geras žinovas Mozės įstatymo, kurį davė Viešpats, Izraelio Dievas. Karalius suteikė jam viską, ko jis prašė, nes Viešpaties, jo Dievo, ranka buvo su juo" (Ezros 7:6).
Trumpas apibendrinimas: Ezros knygą būtų galima taip padalinti: 1-6 skyriai pirmas sugrįžimas valdant Zorobabeliui ir antros šventyklos statymas. 7-10 skyriai Ezros tarnystė. Kadangi tarp 6 ir 7 skyrių praėjo daugiau nei pusę amžiaus, pirmos knygos dalies veikėjai jau buvo numirę, kai Ezra pradėjo savo tarnystę Jeruzalėje. Ezra yra žinomas žmogus Ezros ir Nehemijo knygose. Abi knygos baigiasi išpažinties maldomis (Ezros 9; Nehemijo 9), ir jas seka žmonių atsiskyrimas nuo nuodėmingų veiklų, į kurias jie buvo nupuolę. Šioje knygoje yra pristatomi pranašai Agėjas ir Zacharijas (Ezros 5:1), kurių padrąsinančios pranašystės yra užrašytos knygose, pavadintose jų vardais.
Ezros knygoje aprašomi įvykiai nuo grįžimo iš nelaisvės atstatyti šventyklą iki karaliaus Artakserkso išleisto įsako, kuris yra aprašomas Nehemijo knygos pradžioje. Agėjas buvo pagrindinis pranašas Ezros dienomis, o pranašas Zacharijas Nehemijo dienomis.
Ženklai: Ezros knygoje mes matome biblinės likučio temos tęsinį. Kai ištinka nelaimė ar bausmė, Dievas visuomet sau pasilieka mažą likutį žmonių- Nojų ir jo šeimą Jis išgelbėjo nuo tvano; Loto šeimą nuo Sodomos ir Gomoros sunaikinimo; Izraelyje išsaugojo 7000 kunigų, kai Ahabas ir Jezabelė visus persekiojo. Kai Izraelis buvo paimtas į nelaisvę Egipte, Dievas išgelbėjo jo likutį ir nuvedė juos į Pažadėtąją žemę. Apie penkiasdešimt tūkstančių žmonių grįžo į Judo žemę (Ezros 2:64-67), tačiau palyginus su tuo, kiek žmonių buvo Izraelyje karaliaus Dovydo valdymo metu, jie sakė: „Tu išgelbėjai mūsų likutį". Likučio tema persikelia ir į Naująjį testamentą, kur Paulius mums sako: „Ir dabartiniu metu yra malonės likutis" (Romiečiams 11:5). Nors Kristaus dienomis dauguma žmonių Jį atmetė, Dievas savo Sūnuje ir savo malonės sandoroje išsaugojo grupę žmonių. Visomis kartomis nuo Kristaus dienų buvo ir yra ištikimųjų likutis, kurių pėdos vaikšto siauru taku, vedančiu į amžiną gyvenimą (Mato 7:13-14). Šventosios Dvasios, kuri juos užantspaudavo, jėga šis likutis bus išsaugotas ir išgelbėtas paskutiniąją dieną (2 Korintiečiams 1:22; Efeziečiams 4:30).
Praktinis pritaikymas: Ezros knyga yra vilties ir atstatymo kronika. Krikščionis, kurio gyvenimas yra išraižytas nuodėmės ir maišto prieš Dievą randais, turi viltį, nes mūsų Dievas yra atleidimo Dievas; Dievas, kuris neatsuks nugaros, kai mes atgailoje ir nusižeminime Jo ieškosime (1 Jono 1:9). Izraelitų grįžimas į Jeruzalę ir šventyklos atstatymas yra pakartojamas gyvenime kiekvieno tikinčiojo, kuris sugrįžta iš nuodėmės nelaisvės ir maišto prieš Dievą, ir Dieve randa kupinus meilės namus. Kad ir kiek laiko mes būtume išėję, Dievas yra pasiruošęs mums atleisti ir priimti atgal į savo šeimą. Jis yra pasiruošęs mums parodyti, kaip atstatyti savo gyvenimus ir prikelti mūsų širdis- Šventosios Dvasios šventyklą. Kaip ir su šventyklos atstatymu Jeruzalėje, Dievas prižiūri mūsų renovacijos darbus ir naują mūsų gyvenimo Jam dedikaciją.
Dievo priešininkų pasipriešinimas atstatant šventyklą parodo kaip paprastai veikia mūsų sielų priešas. Šėtonas naudoja žmones, kurie atrodo vykdo Dievo planus, mus apgauti ir sugriauti Dievo planus. Ezros 4:2 aprašoma kalba žmonių, kurie skelbėsi garbinantys Kristų, tačiau iš tikrųjų troško griauti, o ne statyti. Mes turime saugotis tokių apgavikų, atsakyti jiems taip kaip izraelitai ir neleisti jų gražiems žodžiams ir netikriems tikėjimo išpažinimams mūsų apmulkinti.
English
Grįžti į: Senojo Testamento Apžvalga
Grįžti į: Biblijos Apžvalga
Ezros Knyga
