Esteros Knyga


Autorius: Esteros knygoje nėra konkrečiai minimas jos autorius. Tradiciškai tikima, kad knygos autorius yra vienas iš šių vyrų: Mordechajus (vienas pagrindinių veikėjų Esteros knygoje), Ezra arba Nehemijas (jie abu būtų žinoję persų papročius).

Užrašymo data: Esteros knyga tikriausiai buvo užrašyta tarp 460 ir 350 metų prieš Kr.

Užrašymo tikslas: Esteros knygos tikslas yra parodyti Dievo apvaizdą, ypač Jo išrinktiesiems žmonėms- Izraeliui. Esteros knygoje aprašytas Purimo šventės įsteigimas ir įsipareigojimas kasmet ją švęsti. Purimo šventės metu buvo skaitoma Esteros knyga, tuo paminint Dievo didį žydų tautos išgelbėjimą per Esterą. Ir šiandien žydai vis dar skaito Esteros knygą per Purimo šventę.

Svarbios eilutės: „Kai atėjo eilė Esteros, Mordechajo dėdės Abihailo dukters, kurią jis buvo įdukrinęs, ji nieko neprašė; pasiėmė tik tą, ką eunuchas Hegajus jai patarė" (Esteros 2:15).

„Jei dabar tylėsi, pagalba ir išgelbėjimas ateis žydams iš kitur, bet tu ir tavo tėvo namai žūsite. Kas žino, gal dėl šio laiko tu ir tapai karaliene?" (Esteros 4:14).

„'Jei Mordechajas, prieš kurį turėjai nusižeminti, yra žydų tautybės, tu nelaimėsi, bet tikrai krisi'." (Esteros 6:13)

„Karaliau, jei radau malonę tavo akyse ir sutinki mano prašymą patenkinti, palik mane ir mano tautą gyvus" (Esteros 7:3).

Trumpas apibendrinimas: Esteros knygą galima padalinti į tris pagrindines dalis. 1:1-2:18 -Estera pakeitė Vaštę; 2:19-7:10 -Mordechajus nugali Hamaną; 8:1-10:3 -Izraelis išgyveno Hamano bandymą juos sunaikinti. Suprasdama pavojų, kilnioji Estera rizikavo savo pačios gyvybę. Ji noriai padarė tai, kas galėjo baigtis mirtimi, ir pasipriešino Hamanui, kuris buvo antras valdžioje jos vyro šalyje. Ji įrodė, kad yra išmintinga ir verta pagarbos priešininkė, tačiau taip pat nuolanki ir gerbianti savo vyro-karaliaus poziciją.

Panašiai kaip Juozapo istorijoje (Pradžios 41:34-37), ši istorija yra apie kitatautį monarchą, kuris kontroliuoja žydų likimą. Abi istorijos parodo heroizmą izraelitų individų, kurie parūpina išgelbėjimą savo žmonėms ir tautai. Dievo ranka yra akivaizdi- tai, kas atrodo kaip bloga situacija, yra visagalio Dievo valdžioje, kuris savo žmonėms yra paruošęs tai, kas gera. Šios istorijos centre yra nuolatinė divizija tarp žydų ir amalekiečių, kurios pradžia aprašyta Išėjimo knygoje. Hamano tikslas yra paskutinis Senajame testamente užrašytas bandymas visiškai išnaikinti žydus. Jo planai galiausiai baigėsi jo paties mirtimi, jo priešo Mordechajaus pakilimu į jo poziciją ir žydų išgelbėjimu.

Puotos yra viena pagrindinių knygos temų- knygoje aprašyti dešimt banketų. Dauguma įvykių buvo suplanuoti, slaptai organizuojami arba atskleisti šių banketų metu. Nors šioje knygoje Dievo vardas nėra minimas, tačiau akivaizdu, kad Sūzos žydai prašė Jo įsikišimo, kai tris dienas pasninkavo ir meldėsi (Esteros 4:16). Nors žydų sunaikinimo įstatymas buvo parašytas pagal medų ir persų įstatymus ir buvo laikomas nepakeičiamu, jų maldos buvo atsakytos. Estera rizikavo savo gyvybę ne vieną, bet du kartus nueidama pas karalių nekviesta (Esteros 4:1-2; 8:3). Jos nepatenkino Hamano sunaikinimas, jai rūpėjo žmonių išgelbėjimas. Purimo šventės įkūrimas yra aprašytas ir išsaugotas, kad visi matytų; ši šventė iki šiol yra švenčiama. Esteros išmintis ir nusižeminimas padėjo išrinktiesiems Dievo žmonėms, be tiesioginio Dievo vardo paminėjimo, išvengti mirties bausmės.

Ženklai: Esteros knygoje mes matome šėtono bandymų sugriauti Dievo planus ir ypač jo kovos prieš pažadėtąjį Mesiją užkulisius. Kristaus tapimas žmogumi buvo išpranašautas žydų tautoje- taigi jie privalėjo egzistuoti. Kaip Hamanas kūrė sąmokslą prieš žydus, kad juos sunaikintų, taip ir šėtonas priešinosi Kristui ir Dievo žmonėms. Kaip Hamanas buvo nugalėtas kartuvėse, kurios buvo skirtos Mordechajui, taip ir Kristus panaudojo tą patį priešo ginklą, kuriuo buvo bandoma sunaikinti Jį ir Jo dvasinę sėklą. Kryžiumi, kuriuo šėtonas bandė sunaikinti Mesiją, Kristus „ištrynė skolos raštą su mus kaltinančiais reikalavimais, raštą, kuris buvo prieš mus, ir panaikino jį, prikaldamas prie kryžiaus. Jis nuginklavo kunigaikštystes bei valdžias ir viešai jas pažemino, triumfuodamas prieš jas ant kryžiaus" (Kolosiečiams 2:14-15). Kaip Hamanas buvo pakartas Mordechajui pastatytose kartuvėse, taip ir šėtonas buvo sutriuškintas kryžiumi, kurį jis iškėlė, kad sunaikintų Kristų.

Praktinis pritaikymas: Esteros knygoje mes matome pasirinkimą- savo gyvenimo aplinkybėse matyti Dievo ranką arba viską laikyti atsitiktinumu. Dievas yra suverenus visatos valdovas, ir mes galime būti užtikrinti, kad jokie piktų žmonių veiksmai nesugriaus Jo planų. Nors Dievo vardas šioje knygoje nėra minimas, Jo apvaizda savo žmonėms, individams ir tautai, yra aiškiai matoma. Pavyzdžiui, mes negalime nepastebėti Visagalio įtakos karaliaus Ahasvero laiku apėmusioje nemigoje. Šioje knygoje, Esteros ir Mordechajaus pavyzdyje mes matome mūsų Tėvo tylią meilės kalbą, kurią Jis dažnai naudoja tiesiogiai kalbėdamas mūsų sieloms.

Estera įrodė turinti dievotą ir pasiruošusią išmokti dvasią, kuri taip pat buvo labai stipri ir paklusni. Esteros nuolankumas pasižymėjo tarp visų kitų aplink ją esančių, ir tai jai padėjo tapti karaliene. Ji mums parodė, kad, jeigu išliekame nuolankūs ir pagarbūs net ir sunkiose, gal net žmogiškai neįmanomose aplinkybėse, mes tampame neapsakomų palaiminimų indais, per kuriuos esame palaiminti ne tik mes, bet ir kiti. Mums būtų naudinga sekti jos pavyzdžiu visose gyvenimo srityse, bet ypač per išbandymus. Nei vienoje vietoje neminimas jos nusiskundimas ar blogas nusistatymas. Ne kartą skaitome, kad ji laimėjo aplink ją esančių žmonių „palankumą". Tas palankumas išgelbėjo jos žmones. Ir mes galime gauti tokį žmonių palankumą, net kai esame neteisingai persekiojami. Mums tereikia sekti Esteros pavyzdžiu, išlaikyti pozityvų nusistatymą bei apsigaubti nuolankumu ir pasiryžimu pasitikėti Dievu. Kas žino, gal Dievas mus įstatė į šitą vietą būtent dėl šio laiko?

English

Grįžti į: Senojo Testamento Apžvalga

Grįžti į: Biblijos Apžvalga



Grįžti į svetainę lietuvių kalba
Esteros Knyga