Apaštalų Darbų Knyga


Autorius: Apaštalų darbų knygoje nėra konkrečiai minimas jos autorius. Iš Luko 1:1-4 ir Apaštalų darbų 1:1-3 yra aišku, kad tas pats autorius parašė Luko evangeliją ir Apaštalų darbus. Pagal ankstyvosios bažnyčios tradiciją, apaštalo Pauliaus palydovas Lukas yra laikomas abiejų knygų autoriumi (Kolosiečiams 4:14; 2 Timotiejui 4:11).

Užrašymo data: Apaštalų darbai tikriausiai buvo parašyti tarp 61-64 metų.

Užrašymo tikslas: Apaštalų darbų knygos tikslas yra pateikti ankstyvosios bažnyčios istoriją. Knygos dėmesio centre yra Sėkminių diena ir įgalinimas efektyviai liudyti Jėzų Kristų. Apaštalų darbų knygoje aprašoma, kaip apaštalai liudija Kristų Jeruzalėje, Judėjoje, Samarijoje ir juos supančiame pasaulyje. Apaštalų darbų knygoje daugiau sužinome apie Šventąją Dvasią, kuri įgalina, veda, moko ir patarnauja kaip Patarėjas. Knygoje aprašyti daugybė Petro, Jono ir Pauliaus atliktų stebuklų mus padrąsina ir padeda geriau suprasti tuometinį Dievo veikimą. Apaštalų darbuose taip pat akcentuojama paklusnumo Dievo Žodžiui svarba ir pasikeitimas, kuris įvyksta pažįstant Kristų. Taip pat dažnai minimi tie, kurie atmetė mokinių pamokslaujamą tiesą apie Viešpatį Jėzų Kristų. Apaštalų knygoje aiškiai matomos velnio blogybės- jėga, gobšumas ir kt.

Svarbios eilutės: „Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jėgos ir tapsite liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje ir lig pat žemės pakraščių" (Apaštalų darbų 1:8).

„Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davė prabilti" (Apaštalų darbų 2:4).

„Ir nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo turime būti išgelbėti" (Apaštalų darbų 4:12).

„Tačiau Petras ir Jonas jiems atsakė: 'Spręskite patys, ar teisinga Dievo akivaizdoje jūsų klausyti labiau negu Dievo! Juk mes negalime nekalbėti apie tai, ką matėme ir girdėjome'." (Apaštalų darbų 4:19-20)

„Kai [Saulius] keliaudamas priartėjo prie Damasko, staiga jį apšvietė iš dangaus šviesa. Jis krito ant žemės ir išgirdo balsą, sakantį jam: 'Sauliau, Sauliau, kam mane persekioji?' Jis tarė: 'Kas Tu esi, Viešpatie?' Viešpats atsakė: 'Aš esu Jėzus, kurį tu persekioji. Sunku tau spyriotis prieš akstiną! Kelkis, eik į miestą, ir tau bus pasakyti, ką turi daryti'." (Apaštalų darbų 9:3-6).

„Jie atsakė: 'Tikėk Viešpatį Jėzų Kristų ir būsi išgelbėtas tu ir tavo namai'." (Apaštalų darbų 16:31)

Trumpas apibendrinimas: Apaštalų knygoje pateikiama krikščioniškos bažnyčios istorija, aprašomas Jėzaus Kristaus evangelijos sklidimas bei vis didėjantis pasipriešinimas jai. Nors Dievas naudojo daugybę ištikimų tarnų mokyti ir pamokslauti Jėzaus Kristaus evangeliją, tačiau Saulius, vėliau pavadintas Pauliumi, buvo pats įtakingiausias. Prieš atsivertimą, Paulius su dideliu malonumu persekiojo ir žudė krikščionis. Vienas ryškiausių Apaštalų darbų knygos momentų yra Pauliaus dramatiškas atsivertimas, einant Damasko keliu (Apaštalų darbų 9:1-31). Po atsivertimo jis nuėjo į kitą kraštutinumą- be galo mylėjo Dievą, pamokslavo Jo Žodį su jėga, užsidegimu ir tikro, gyvojo Dievo Dvasia. Šventoji Dvasia įgalino mokinius liudyti Kristų Jeruzalėje (1-8:3), Judėjoje (8:4-12:25) ir iki pasaulio pakraščių (13:1-28). Paskutinėje Apaštalų darbų knygos dalyje taip pat aprašomos trys Pauliaus misionieriškos kelionės (13:1-21:16), jo teismas Jeruzalėje ir Cezarėjoje (21:17-26:32) ir jo galutinė kelionė į Romą (27:1-28:31).

Sąsaja: Apaštalų darbų knyga yra perėjimas iš Senosios sandoros įstatymo laikymosi į malonės ir tikėjimo Naująją sandorą. Šis perėjimas matomas keliose Apaštalų darbų knygoje aprašytuose įvykiuose. Pirmiausia, mes matome pasikeitimą Šventosios Dvasios tarnystėje, kuri iki tol Senajame testamente išoriškai „patepdavo" Dievo žmones, tarp jų ir Mozę (Skaičių 11:17), Otnielį (Teisėjų 3:8-10), Gedeoną (Teisėjų 6:34) ir Saulių (1 Samuelio 10:6-10). Po Jėzaus prisikėlimo, Dvasia apsigyveno tikinčiųjų širdyse (Romiečiams 8:9-11; 1 Korintiečiams 3:16), vadovaudama ir įgalindama juos iš vidaus. Šventoji Dvasia yra Dievo dovana tiems, kurie per tikėjimą pas Jį ateina.

Pauliaus atsivertimas buvo dramatiškas perėjimo iš Senosios sandoros į Naująją pavyzdys. Paulius pripažino, kad prieš susipažįstant su prisikėlusiu Gelbėtoju, jis buvo uoliausias izraelitas ir nepeiktinas „įstatymo teisumu" (Filipiečiams 3:6); jis persekiojo tuos, kurie mokė, kad išgelbėjimas ateina malone per tikėjimą Kristumi. Po atsivertimo, jis suprato, kad legalistinės pastangos buvo bevertės, ir laikė jas sąšlavomis: „Aš <...> visa laikau sąšlavomis, kad laimėčiau Kristų ir būčiau atrastas Jame, nebeturėdamas savo teisumo iš įstatymo, bet turėdamas teisumą per tikėjimą Kristumi, teisumą iš Dievo, paremtą tikėjimu" (Apaštalų darbų 3:8b-9). Dabar mes taip pat gyvename tikėjimu, o ne įstatymo darbais, taigi mums nėra kuo girtis (Efeziečiams 2:8-9).

Dar vienas perėjimo iš Senosios sandoros (šiuo atveju žydų dietos įstatymų) į Naujosios sandoros vienybę tarp žydų ir pagonių bei tapimo visuotine bažnyčia ženklas yra Petro vizija, aprašyta Apaštalų darbų 10:9-15. Per Kristaus atperkančią auką Dievas apvalė ir paskelbė švariais ir "švarius" gyvulius, kurie simbolizavo žydus, ir "nešvarius", kurie simbolizavo pagonis. Jie nebebuvo po Senąja įstatymo sandora; abi žmonių grupės buvo suvienytos Naujojoje- malonės per tikėjimą ant kryžiaus pralietu Kristaus krauju- sandoroje.

Praktinis pritaikymas: Kai Dievas per Šventąją Dvasią įgalina paprastus žmones, jis gali padaryti nepaprastų dalykų. Dievas paėmė žvejų grupę ir per juos apvertė pasaulį aukštyn kojomis (Apaštalų darbų 17:6). Dievas paėmė krikščionių nekenčiantį žudiką ir padarė jį didžiausiu krikščionių evangelistu ir beveik pusės Naujojo testamento knygų autoriumi. Dievas panaudojo persekiojimą, kad išplistų šis „naujas tikėjimas"- tuo padarydamas jį per visą pasaulio istoriją greičiausiai išplitusiu „nauju tikėjimu". Dievas gali padaryti ir daro tą patį per mus- Jis keičia mūsų širdis, įgalina mus per Šventąją Dvasią ir duoda mums užsidegimo skleisti gerąją išgelbėjimo per Kristų žinią. Jeigu mes bandysime visa tai pasiekti savo jėgomis, mums nepavyks. Kaip apaštalai Apaštalų darbų 1:8, mes turime laukti, kol Dvasia mus įgalins, ir tuomet Jos jėgoje galime eiti įvykdyti Didįjį pavedimą (Mato 28:19-20).

English



Grįžti į: Naujojo Testamento Apžvalga

Grįžti į: Biblijos Apžvalga



Grįžti į svetainę lietuvių kalba
Apaštalų Darbų Knyga