2 Samuelio Knyga


Autorius: 2 Samuelio knygoje neminimas jos autorius. Pranašas Samuelis negalėjo parašyti šios knygos, nes jis mirė 1 Samuelio knygoje. Galimi autoriai yra Natanas ir Gadas (žr. 1 Kronikų 29:29).

Užrašymo data: Originale 1 ir 2 Samuelio knygos buvo viena knyga. Septuaginto vertėjai jas padalino ir iki šios dienos mes skaitome dvi atskiras knygas. 1 Samuelio knygoje aprašyti įvykiai apima maždaug 100 metų, nuo 1100 prieš Kr. iki 1000 metų pr. Kr. 2 Samuelio knyga apima dar 40 metų. Taigi ši knyga tikriausiai buvo parašyta apie 960 metus prieš Kr.

Užrašymo tikslas: 2 Samuelio knygoje aprašytas Dovydo karaliavimas. Šioje knygoje Dovydo sandora yra įstatoma į istorinį kontekstą.

Svarbios eilutės: „Tavo namai ir tavo karalystė bus įtvirtinti tau amžiams; tavo sostas bus amžinas" (2 Samuelio 7:16).

„Karalius, apsidengęs veidą, šaukė garsiu balsu: 'Mano sūnau Abšalomai! Abšalomai, mano sūnau, mano sūnau!" (2 Samuelio 19:4).

„Jis sakė: 'Viešpats yra mano uola, tvirtovė ir išlaisvintojas. Dievas yra mano uola, Juo pasitikėsiu; Jis mano skydas ir išgelbėjimo ragas, mano apsauga ir mano aukštas bokštas, mano gelbėtojas. Tu gelbsti mane iš smurto. Šauksiuosi Viešpaties, kuris vertas gyriaus, ir taip būsiu išgelbėtas nuo priešų" (2 Samuelio 22:2-4).

Trumpas apibendrinimas: 2 Samuelio knygą galima padalinti į dvi pagrindines dalis- Dovydo pergales (1-10 skyriai) ir Dovydo sunkumus (11-20 skyriai). Paskutinė knygos dalis (21-24 skyriai) yra nechronologiškas priedas, kuris pateikia daugiau detalių apie Dovydo valdymą.

Knyga prasideda Dovydo sužinojimu, kad Saulius ir jo sūnūs mirė. Jis paskelbia gedulą. Neilgai trukus Dovydas yra karūnuojamas Judo karaliumi, o vienas iš išgyvenusių Sauliaus sūnų- Išbošetas- tampa Izraelio karaliumi (2 skyrius). Tuomet vyksta pilietinis karas, kurio metu Išbošetas nužudomas, ir izraelitai prašo Dovydo būti ir jų karaliumi (4-5 skyriai).

Dovydas perkelia šalies sostinę iš Hebrono į Jeruzalę ir vėliau taip pat perkelia sandoros skrynią (5-6 skyriai). Dievas uždraudžia Dovydui pastatyti šventyklą, tačiau jam prižada: 1) kad Dovydas turės sūnų, kuris valdys po jo 2) Dovydo sūnus pastatys šventyklą 3) sostas, kuriame valdys Dovydo palikuonys, bus įtvirtintas amžiams 4) Dievas niekada nepatrauks savo gailestingumo nuo Dovydo namų (2 Samuelio 7:4-16).

Dovydas Izraelio tautą vedė į daugybę pergalių prieš kaimynines priešų tautas. Jis taip pat parodė malonę Jehonatano šeimai, priimdamas pas save Mefi Bošetą, raišą Jehonatano sūnų (8-10 skyriai).

O tuomet Dovydas nupuolė. Jis užsigeidė gražios moters vardu Batšeba, sugulė su ja, ir tada nužudė jos vyrą (11 skyrius). Kai pranašas Natanas prieš akis Dovydui iškėlė jo nuodėmę, Dovydas atgailavo, ir Dievas maloningai jam atleido. Tačiau Dievas perspėjo Dovydą, kad iš jo paties namų kils bėdų.

Dovydo pirmagimis sūnus vardu Amnonas išprievartavo savo sesę Tamarą. Atkeršydamas Tamaros brolis Abšalomas nužudė Amnoną. Kad nereikėtų stoti į akistatą su tėvo pykčiu, Abšalomas pabėgo iš Jeruzalės, ir keletas buvusių Dovydo palydovų prisijungė prie Abšalomo maišto (15-16 skyriai). Dovydas buvo priverstas išvykti iš Jeruzalės, o Abšalomas trumpam laikui pasiskelbė save karaliumi. Tačiau Abšalomas buvo nuverstas nuo sosto ir prieš Dovydo norą nužudytas. Dovydas gedėjo savo puolusio sūnaus.

Neramumo jausmas gaubė likusį Dovydo valdymo laikotarpį. Izraelio vyrai grasino atsiskirti nuo Judo, ir Dovydas turėjo nuraminti dar vieną sukylimą (20 skyrius).

Knygos priede yra informacijos apie trijų metų badą (21 skyrius), Dovydo giesmę (22 skyrius), narsiausių Dovydo karžygių žygius (23 skyrius) ir Dovydo nuodėmingą surašymą bei po jo atėjusį marą (24 skyrius).

Ženklai: 2 Samuelio knygoje Viešpats Jėzus Kristus yra matomas dviejose vietose. Pirmiausia, Dovydo sandoroje, užrašytoje 2 Samuelio 7:16: „Tavo namai ir tavo karalystė bus įtvirtinti tau amžiams; tavo sostas bus amžinas" ir vėliau pakartotoje angelo, kuris pasirodė Marijai, žodžiuose, kai jis paskelbė Jėzaus gimimą: „Jis bus didis ir vadinsis aukščiausiojo Sūnus. Viešpats duos Jam Jo tėvo Dovydo sostą; Jis valdys Jokūbo namus per amžius, ir Jo karalystei nebus galo" (Luko 1:3-33). Kristus yra Dovydo sandoros išpildymas; Jis yra Dievo Sūnus iš Dovydo giminės, kuris valdys per amžius.

Antra, Jėzus matomas Dovydo giesmėje, kurią jis giedojo savo gyvenimo pabaigoje (2 Samuelio 22:2-51). Jis giedojo apie uolą, tvirtovę ir išlaisvintoją, jo prieglobstį ir gelbėtoją. Jėzus yra mūsų Uola (1 Korintiečiams 10:4; 1 Petro 2:7-9), Izraelio išlaisvintojas (Romiečiams 11:25-27), prieglobstis, į kurį mes bėgame, kad rastume mums skirtą viltį (Hebrajams 6:18), ir mūsų vienintelis Gelbėtojas (Luko 2:11; 2 Timotiejui 1:10).

Praktinis pritaikymas: Bet kas gali parkristi. Netgi tokie vyrai kaip Dovydas, kurie nuoširdžiai trokšta sekti Dievu, kurie yra gausiai Dievo palaiminti, nėra atsparūs pagundymams. Dovydo nuodėmė su Batšeba turėtų būti mums visiems perspėjimu, raginančiu saugoti savo širdis, akis ir protus. Pirmas žingsnis link nuopuolio yra mūsų išdidumas- galvojimas, kad esame dvasiškai subrendę ir savo jėgomis sugebame atsilaikyti prieš pagundymus (1 Korintiečiams 10:12).

Jei mes nuoširdžiai atgailaujame, Dievas yra maloningas ir mums atleidžia pačias baisiausias nuodėmes. Tačiau nuodėmės padarytų žaizdų gijimas ne visada panaikina randus. Nuodėmės turi pasekmes, ir net po to, kai Dovydas gavo atleidimą, jis pjovė tai, ką pasėjo. Dovydo sūnus iš neteisėtų santykių su kito vyro žmona buvo atimtas iš jo (2 Samuelio 12:14-24); Dovydas turėjo kęsti sugadintus santykius su savo dangiškuoju Tėvu (Psalmių 32 ir 51). Taigi daug geriau išvengti nuodėmės negu po to prašyti atleidimo!

English



Grįžti į: Senojo Testamento Apžvalga

Grįžti į: Biblijos Apžvalga



Grįžti į svetainę lietuvių kalba
2 Samuelio Knyga