2 Kronikų Knyga
Autorius: 2 Kronikų knygoje nėra konkrečiai minimas jos autorius. Tradiciškai tikima, jog 1 ir 2 Kronikų knygas parašė Ezra.Užrašymo data: 2 Kronikų knyga tikriausiai buvo parašyta tarp 450 ir 425 metų prieš Kr.
Užrašymo tikslas: 1 ir 2 Kronikų knygos pateikia beveik tokią pačią informaciją kaip 1 ir 2 Samuelio ir 1 ir 2 Karalių knygos. 1 ir 2 Kronikų knygos daugiau dėmesio sutelkia tuometiniams kunigams bei jų tarnavimui. 2 Kronikų knyga iš esmės yra tautos religinės istorijos įvertinimas.
Svarbios eilutės: „Saliamonas užsimojo statyti namus Viešpaties vardui ir karališkus namus sau" (2 Kronikų 2:1).
„Ezekijas pradėjo karaliauti dvidešimt penkerių metų ir dvidešimt devynerius metu karaliavo Jeruzalėje. Jo motina buvo vardu Abija, Zacharijo duktė. Jis darė tai, kas teisinga Viešpaties akyse, kaip ir jo tėvas Dovydas. Pirmaisiais savo karaliavimo metais, pirmąjį mėnesį jis atidarė Viešpaties namų duris ir juos atnaujino" (2 Kronikų 29:1-3).
„Visi vyresnieji kunigai ir tauta labai nusikalto. Jie mėgdžiojo pagonių bjaurystes ir suteršė Viešpaties namus, kuriuos Jis buvo pašventinęs Jeruzalėje" (2 Kronikų 36:14).
„Taip sako persų karalius Kyras: 'Visas žemės karalystes man atidavė Viešpats, dangaus Dievas; Jis man pavedė atstatyti Jo namus Jeruzalėje, kuri yra Jude. Kas iš jūsų yra iš Judo tautos, Viešpats, jo Dievas, tebūna su juo ir jis teeina'." (2 Kronikų 36:23)
Trumpas apibendrinimas: 2 Kronikų knygoje aprašoma pietinės Judo karalystės istorija- nuo Saliamono valdymo iki Babilono tremties. Nors Judo karalystės nuosmukis žemyn yra apgailėtinas, knygoje susitelkiama ties dvasiniais reformatais, kurie užsidegę bandė atgręžti žmones į Dievą. Knygoje mažai kalbama apie blogus karalius ar gerų karalių nesėkmes; dėmesys skiriamas geriems dalykams. Kadangi 2 Kronikų knygoje į viską žiūrima iš kunigystės perspektyvos, šiaurinė Izraelio karalystė yra labai retai minima. Šios karalystės žmonės negarbino Dievo ir nepripažino Jeruzalės šventyklos. 2 Kronikų knyga baigiasi Jeruzalės ir šventyklos sunaikinimu.
Ženklai: Kaip visame Senajame testamente, karalių ir šventyklų minėjimas atspindi tikrą karalių Karalių- Jėzų Kristų- ir Šventosios Dvasios šventyklą- Jo žmones. Net ir patys geriausi Izraelio karaliai buvo nuodėmingi vyrai ir netobulai vadovavo žmonėms. Tačiau, kai tūkstantmetės karalystės metu karalių Karalius čia apsigyvens ir valdys, Jis įtvirtins savo sostą visoje žemėje kaip teisėtas Dovydo palikuonis. Tik tuomet mes turėsime tobulai valdantį Karalių; Karalių, kuris valdys teisume ir šventume. Geriausi Izraelio karaliai galėjo apie tai tik svajoti.
Saliamono suprojektuota šventykla nebuvo pastatyta amžinybei. Praėjus vos 150 metų ją reikėjo atnaujinti. Laikui bėgant ji nyko; naujos žmonių kartos ją darkė garbindamos stabus (2 Karalių 12). Bet Šventosios Dvasios šventykla- tie, kurie priklauso Kristui- gyvens amžinai. Mes, kurie priklausome Jėzui, esame šventykla, padaryta ne rankomis, bet Dievo valia (Jono 1:12-13). Mumyse gyvenanti Dvasia niekada nepasitrauks nuo mūsų; vieną dieną Ji saugiai mus atiduos į Dievo rankas (Efeziečiams 1:13; 4:30). Jokia žemiška šventykla neturi tokio pažado.
Praktinis pritaikymas: Kronikų skaitytojas yra kviečiamas įvertinti praeityje gyvenusias kartas ir nuspręsti, kodėl jos buvo palaimintos už paklusnumą arba nubaustos už savo nedorybes. Tačiau mums taip pat reikia palyginti jų sunkumus su mūsų kartos sunkumais, individualiai ir bendrai paėmus. Jeigu mes arba mūsų tauta patiria sunkumus, mums būtų naudinga palyginti savo įsitikinimus ir kaip mes pagal juos gyvename su Izraelitų patirtimi, valdant įvairiems karaliams. Dievas nekenčia nuodėmės ir jos netoleruos. Kronikų knyga mus moko, kad Dievas trokšta atleisti ir išgydyti tuos, kurie nuolankiai meldžiasi ir atgailauja (1 Jono 1:9).
Jeigu jūs galėtumėte bet ką gauti iš Dievo, ko prašytumėte? Pasakiškų turtų? Tobulos sveikatos sau ir artimiesiems? Galios valdyti gyvenimą ir mirtį? Nuostabu vien apie tai pagalvoti, tiesa? Bet dar nuostabiau yra tai, kad Dievas davė tokį pasiūlymą Saliamonui, ir jis nepasirinko nei vieno iš tų dalykų. Jis paprašė išminties ir supratimo, kad galėtų gerai atlikti Dievo jam paskirtą užduotį. Iš to mes išmokstame, kad kiekvieną iš mūsų Dievas įgaliojo kažką padaryti, ir didžiausias palaiminimas, kokį galime gauti iš Dievo, yra sugebėjimas atlikti Jo valią mūsų gyvenimams. Kad tai padarytume, mums reikia iš aukštybių kilusios išminties (Jokūbo 3:17), kuri padeda mums suprasti Dievo valią, ir taip pat supratimo ir intymaus Dievo pažinimo, kuris mus motyvuoja būti panašiems į Kristų savo elgesiu ir nusistatymu (Jokūbo 3:13).
English
Grįžti į: Senojo Testamento Apžvalga
Grįžti į: Biblijos Apžvalga
2 Kronikų Knyga
