2 Petro Knyga


Autorius: 2 Petro 1:1 parašyta, kad knygos autorius yra apaštalas Petras. Tačiau Petro autoryste buvo abejojama labiau nei bet kurios kitos Naujojo testamento knygos autoryste. Ankstyvosios bažnyčios tėvai nerado pakankamai geros priežasties atmesti Petro autorystę. Mes taip pat nerandame geros priežasties, kodėl turėtume atmesti Petro autorystę.

Užrašymo data: 2 Petro laiškas buvo parašytas Petro gyvenimo pabaigoje. Kadangi Petras buvo nužudytas Romoje, valdant imperatoriui Neronui, jis turėjo mirti prieš 68 metus. Taigi 2 Petro tikriausiai buvo parašytas tarp 65 ir 68 metų po Kr.

Užrašymo tikslas: Petras buvo sunerimęs, nes netikri mokytojai prasiskverbė į bažnyčias. Jis ragino krikščionis augti ir sustiprėti tikėjime, kad jie galėtų atpažinti ir pasipriešinti erezijoms. Jis ryškiai pabrėžia Dievo Žodžio autentiškumą ir užtikrintą Viešpaties Jėzaus sugrįžimą.

Svarbios eilutės: „Jo dieviška jėga padovanojo mums viską, ko reikia gyvenimui ir dievotumui, per pažinimą To, kuris pašaukė mus šlove ir dorybe. Drauge Jis davė mums be galo didžius bei brangius pažadus, kad per juos taptume dieviškosios prigimties dalininkais, ištrūkę iš sugedimo, kuris sklinda pasaulyje geiduliais" (2 Petro 1:3-4).

„Viešpats nedelsia ištesėti savo pažado, kaip kai kurie mano, bet kantriai elgiasi su mumis, nenorėdamas, kad kuris pražūtų, bet kad visi atsiverstų" (2 Petro 3:9).

„Aukite malone ir mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus pažinimu. Jam šlovė dabar ir per amžius! Amen" (2 Petro 3:18).

Pagrindinis žodis šiame laiške yra „žinojimas"; jis ir panašūs žodžiai 2 Petro knygoje pasikartoja bent 13 kartų.

Trumpas apibendrinimas: Žinodamas, kad jam neliko daug laiko (2 Petro 1:13-15), ir kad bažnyčioms grėsė pavojus (2 Petro 2:1-3), Petras ragino skaitytojus prisiminti (2 Petro 1:13) ir žadino jų mintis (2 Petro 3:1-2), kad jie nepamirštų jo mokymo (2 Petro 1:15). Jis ragino tikinčiuosius subręsti tikėjime ir įgyti tam tikras krikščioniškas vertybes, kad jie taptų efektyvesni ir produktyvesni Jėzaus Kristaus supratime (2 Petro 1:5-9). Senojo ir Naujojo testamento autoriai buvo jų tikėjimo autoritetas (2 Petro 1:12-21; 3:2,15-16). Petras troško, kad jų tikėjimas būtų stiprus, ir kad jie atstovėtų netikrus mokymus, kurie įslinko į bažnyčias ir neigiamai jas paveikė. Pasmerkdamas netikrus mokytojus, Petras apibūdino jų elgesį, jų pasmerkimą ir jų savybes ( 2 Petro 2 skyrius), ir paaiškino, kad jie šaipėsi iš antro Viešpaties atėjimo (2 Petro 3:3-7). Petras mokė, kad krikščioniams antras Kristaus atėjimas yra paskatinimas gyventi šventą gyvenimą (2 Petro 3:14). Po paskutinio perspėjimo, Petras dar kartą juos paragino augti malone ir Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus pažinimu. Jis užbaigė laišką šlovindamas savo Viešpatį ir Gelbėtoją (2 Petro 3:18).

Sąsajos: Pasmerkdamas netikrus pranašus, Petras naudojo labai paplitusią Senojo testamento temą, kurią jo skaitytojai gerai žinojo. Daugelis ankstyvųjų krikščionių buvo atsivertę žydai, kurie gerai žinojo įstatymą ir pranašus. Kai Petras paminėjo Senojo testamento „pranašų žodį" (2 Petro 1:19-21), jis ne tik pasmerkė netikrus pranašus, tačiau ir patvirtino, kad tikri pranašai buvo vedami Šventosios Dvasios, kuri per juos kalbėjo (2 Samuelio 23:2). Jeremijas taip pat atkakliai kritikavo netikrus pranašus, klausdamas: „Ar ilgai tai bus širdyse pranašų, kurie pranašauja melą ir apgaulę?" (Jeremijo 23:26). Tie patys klaidinantys netikri pranašai, kurie vargino Dievo žmones Senajame ir Naujajame testamentuose vis dar yra su mumis. Taigi 2 Petro laiškas yra toks pats aktualus mums šiandien kaip ir bažnyčiai prieš 2000 metų.

Praktinis pritaikymas: Būdami XXI amžiaus krikščionys, mes esame arčiau mūsų Viešpaties sugrįžimo nei pirmo amžiaus krikščionys, kuriems šis laiškas buvo parašytas. Iš televizijos ir kitų šaltinių, brandūs krikščionys mato, kad daug šarlatanų yra apsimetę tikrais krikščionių vadovais, ir kad nesubrendę krikščionys pasiduoda jų sukčiavimams ir neteisingiems Rašto mokymams. Atgimę iš naujo krikščionys privalo taip gerai žinoti Žodį, kad sugebėtų lengvai atskirti tiesą nuo melo.

Jeigu savo gyvenimuose pritaikysime Petro patarimą, kaip augti tikėjime (2 Petro 1:5-11), mes užsitarnausime apdovanojimą mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus karalystėje (2 Petro 1:10-11). Mūsų tikėjimo pagrindas yra ir visuomet bus tas pats Dievo Žodis, kurį Petras pamokslavo.

English



Grįžti į: Naujojo Testamento Apžvalga

Grįžti į: Biblijos Apžvalga



Grįžti į svetainę lietuvių kalba
2 Petro Knyga