1 Samuelio Knyga



Autorius: Autorius yra nežinomas. Mes žinome, kad Samuelis parašė knygą (1 Samuelio 10:25), ir gali būti, kad jis taip pat parašė dalį šios knygos. Kiti galimi 1 Samuelio knygos autoriai yra pranašai/istorikai Natanas ir Gadas (1 Kronikų 29:29).

Užrašymo data: Originale 1 ir 2 Samuelio knygos buvo viena knyga. Septuaginto vertėjai jas padalino ir iki šios dienos mes skaitome dvi atskiras knygas. 1 Samuelio knygoje aprašyti įvykiai apima maždaug 100 metų, nuo 1100 prieš Kr. iki 1000 metų pr. Kr. 2 Samuelio knyga apima dar 40 metų. Taigi ši knyga tikriausiai buvo parašyta apie 960 metus prieš Kr.

Užrašymo tikslas: 1 Samuelio knygoje aprašyta Izraelio istorija Kanaano šalyje bei ten įvykę pasikeitimai- Izraelio tauta, kurią valdė teisėjai, tapo vieninga tauta, valdoma karalių. Samuelis buvo paskutinis teisėjas ir jis patepė du pirmus karalius- Saulių ir Dovydą.

Svarbios eilutės: „Samueliui tokia kalba nepatiko, nes jie sakė: 'Duok mums karalių, kuris mus teistų'. Ir Samuelis meldėsi Viešpačiui. O Viešpats jam atsakė: 'Klausyk tautos balso visame, ką jie tau sako. Juk ne tave jie atmetė, bet mane, kad jiems nekaraliaučiau'." (1 Samuelio 8:6-7)

„Samuelis tarė Sauliui: 'Tu neprotingai pasielgei, nesilaikydamas Viešpaties, savo Dievo, įsakymo. Viešpats būtų patvirtinęs tavo karaliavimą Izraelyje amžiams. Dabar tavo karalystė nebus ilga. Viešpats surado vyrą pagal savo širdį ir paskyrė jį vadu savo tautai, nes tu nesilaikei Viešpaties įsakymo'." (1 Samuelio 13:13-14)

„Samuelis atsakė: 'Argi Viešpats labiau vertina deginamąsias aukas ir atnsašas, negu paklusnumą Viešpaties balsui? Paklusti yra geriau negu aukoti ir klausyti yra geriau už avinų taukus. Nepaklusnumas yra kaip žyniavimo nuodėmė ir užsispyrimas yra kaip stabmeldystė. Kadangi tu atmetei Viešpaties žodį, Jis atmetė tave, kad nebebūtum karaliumi'." (1 Samuelio 15:22-23)

Trumpas apibendrinimas: 1 Samuelio knyga lengvai gali būti padalinta į dvi dalis: Samuelio gyvenimą (1-12 skyriai) ir Sauliaus gyvenimą (13-31 skyriai).

Knyga prasideda stebuklingu Samuelio gimimu, kuris buvo atsakymas į uolias jo motinos maldas. Būdamas vaikas, Samuelis gyveno ir tarnavo šventykloje. Dievas išsirinko jį būti pranašu (3:19-21), ir jo pirma pranašystė buvo apie bausmę ištvirkusiems kunigams.

Izraelitai išėjo į karą su savo nuolatiniais priešais, filistinais. Filistinai pagrobė sandoros skrynią, tačiau, kai Viešpats juos pradėjo už tai bausti, jie grąžino skrynią izraelitams. Samuelis ragino izraelitus atgailauti (7:3-6) ir tuomet laimėti prieš filistinus.

Izraelio žmonės, norėdami būti panašesni į kitas tautas, troško karaliaus. Samueliui nepatiko jų noras, bet Viešpats jam pasakė, jog jie atmeta ne Samuelio valdymą, bet Dievo. Perspėjęs žmones apie tai, ką reiškia turėti karalių, Samuelis patepė Saulių iš Benjamino giminės, kuris buvo karūnuotas Micoje (10:17-25).

Saulius džiaugėsi pradine sėkme ir nugalėjo amonitus (11 skyrius). Bet tuomet jis padarė keletą klaidų: jis savavališkai paaukojo deginamąją auką (13 skyrius), jis davė neprotingą priesaiką, kuri paveikė jo sūnų Jehonataną (14 skyrius) ir jis nepakluso tiesioginiam Viešpaties įsakymui (15 skyrius). Dėl Sauliaus nepaklusnumo, Dievas nusprendė atiduoti jo vietą kitam. Dievas patraukė savo palaiminimą nuo Sauliaus, ir jį pradėjo kankinti pikta dvasia (16:14).

Samuelis iškeliavo į Betliejų ir patepė karaliumi jaunuolį vardu Dovydas (16 skyrius). Vėliau Dovydas kovojo su filistinu Galijotų ir tapo šalies didvyriu (17 skyrius). Dovydas tarnavo Sauliaus rūmuose, vedė Sauliaus dukterį ir susidraugavo su Sauliaus sūnumi. Saulius pradėjo pavydėti Dovydui jo sekmės ir populiarumo ir bandė jį nužudyti. Dovydas pabėgo, ir taip prasidėjo nepaprastas laikotarpis, kupinas nuotykių, intrigų ir romantikos. Antgamtinės pagalbos dėka Dovydas tik per plauką pastoviai išvengdavo kraujo ištroškusio Sauliaus (19-26 skyriai). Per visus tuos įvykius Dovydas išliko sąžiningas ir išlaikė savo draugystę su Jehonatanu.

Knygos pabaigoje Samuelis mirė, ir Saulius buvo labai pasimetęs. Mūšio su filistinais išvakarėse, Saulius ieškojo atsakymų. Atmetęs Dievą, jis nerado pagalbos danguje, todėl nusprendė ieškoti patarimo pas mediumą. Seanso metu Samuelio dvasia prisikėlė iš numirusių ir paskutinį kartą pranašavo: Saulius kitą dieną mirs mūšyje. Pranašystė išsipildė; Sauliaus trys sūnūs, įskaitant Jehonataną žuvo mūšyje, o Saulius nusižudė.

Ženklai: 1 Samuelio 2:1-10 užrašyta Onos malda keletą kartu pranašiškai užsimena apie Kristų. Ji aukština Dievą kaip jos Uolą (2eil.), ir mes žinome iš evangelijų, jog Jėzus yra Uola, ant kurios mes turėtume statyti savo dvasinius namus. Paulius Jėzų vadina „papiktinimo uola" (Romiečiams 9:22). Kristus vadinamas "dvasine Uola", kuri dykumoje izraelitams parūpino dvasinio vandens, taip kaip ir mūsų sieloms Jis parūpina „gyvojo vandens (1 Korintiečiams 10:4; Jono 4:10). Onos maldoje taip pat minimas Viešpats, kuris teis žemės kraštus (2:10), o Mato 25:31-32 Jėzus vadinamas Žmogaus Sūnumi, kuris ateis šlovėje ir visus teis.

Praktinis pritaikymas: Tragiška Sauliaus istorija yra gera pamoka apie išvaistytą galimybę. Jis buvo vyras, turėjęs viską- garbę, autoritetą, turtus, gerą išvaizdą ir dar daugybę kitų dalykų. Bet jis mirė neviltyje, išsigandęs savo priešų ir žinodamas, kad nuvylė savo tautą, savo šeimą ir savo Dievą.

Saulius klydo, manydamas, jog savo nepaklusnumu Jis gali patikti Dievui. Kaip ir daug žmonių šiandien, jis galvojo, kad geras motyvas kompensuos blogą elgesį. Galbūt jis pasijautė labai galingas ir nusprendė, kad jam nereikia laikytis taisyklių. Jis kažkaip pradėjo menkai vertinti Dievo įsakymus ir išaukštino save. Net kai jam prieš akis buvo padėta jo nuodėmė, jis bandė save teisinti, ir būtent tuomet Dievas jį atstūmė (15:16-28).

Sauliaus problema nesiskiria nuo mūsų visų problemos- tai širdies problema. Būtina paklusti Dievui, kad būtume sėkmingi, ir, jeigu mes maištaujame prieš Jį, mes patys sau iškasame duobę.

Dovydas neatrodo niekuo ypatingas. Net Samuelis norėjo jį praleisti pro akis (16:6-7). Bet Dievas mato žmogaus širdį ir Jis matė, kad Dovydas buvo pagal Jo širdį (13:14). Dovydo nuolankumas ir sąžiningumas kartu su jo drąsa dėl Viešpaties ir įsipareigojimu maldai yra puikus pavyzdys mums visiems.



Grįžti į: Senojo Testamento Apžvalga

Grįžti į: Biblijos Apžvalga



Grįžti į svetainę lietuvių kalba


1 Samuelio Knyga