1 Karalių Knyga


Autorius: 1 Karalių knygoje nėra konkrečiai minimas jos autorius. Tradiciškai tikima, jog 1 Karalių knygą parašė pranašas Jeremijas.

Užrašymo data: 1 Karalių knyga tikriausiai buvo parašyta tarp 560 ir 540 metų prieš Kr.

Užrašymo tikslas: Ši knyga yra 1 ir 2 Samuelio knygų tęsinys. Ji prasideda Saliamono tapimu karaliumi po Dovydo mirties. Istorija prasideda vieningoje karalystėje, tačiau baigiasi į dvi karalystes- Judą ir Izraelį- pasidalinusioje tautoje. Hebrajų Biblijoje 1 ir 2 Karalių knygos yra viena knyga.

Svarbios eilutės: „Tavo sūnus Saliamonas karaliaus po manęs, kaip tau prisiekiau Viešpačiu, Izraelio Dievu. Jis sėdės soste vietoje manęs, ir tai aš padarysiu šiandien" (1 Karalių 1:30)

„[Viešpats] tarė: 'Aš išklausiau tavo maldą ir prašymą. Aš pašventinau šituos namus, kuriuos pastatei, kad juose amžinai būtų mano vardas. Ir mano akys bei mano širdis visuomet bus ten" (1 Karalių 9:3).

„Izraelitai, pamatę, kad karalius nenori jų išklausyti, atsakė jam: 'Mes neturime dalies Dovyde nei paveldėjimo Jesės sūnuje. Izraeli, į savo palapines! Dovydai, rūpinkis savo namais'" (1 Karalių 12:16).

„Karalius pasitaręs padirbdino du auksinius veršius ir tarė tautai: 'Per toli jums eiti į Jeruzalę. Izraeli, štai tavo dievai, kurie tave išvedė iš Egipto žemės'." (1 Karalių 12:28)

„Elijas iš Gileado Tišbos tarė Ahabui: 'Kaip gyvas Viešpats, Izraelio Dievas, kuriam aš tarnauju, ateinančiais metais nebus nei rasos, nei lietaus, nebent man paliepus'." (1 Karalių 17:1)

Trumpas apibendrinimas: 1 Karalių knyga prasideda Saliamonu ir baigiasi Eliju. Skirtumas tarp jų duoda užuominų, kas šioje knygoje aprašyta. Saliamonas gimė po Dovydo ir Batšebos rūmų skandalo. Kaip ir tėvas, jis turėjo silpnybę moterims, kurios vėliau jam padarė blogą įtaką. Iš pradžių Saliamonui gerai sekėsi. Jis meldėsi, kad Dievas duotų išminties, ir per septynis metus pastatė Dievui šventyklą. Tačiau po to jis tryliką metų statė sau rūmus. Jis turėjo daug žmonų, dėl kurių įtakos jis pradėjo garbinti stabus ir nutolo nuo Dievo. Po Saliamono mirties, Izraelį valdė eilė karalių, iš kurių dauguma buvo pikti ir stabmeldžiai. Tauta nusisuko nuo Dievo, ir net Elijo pamokslavimas jų nesugrąžino atgal. Tarp blogiausių karalių buvo Ahabas ir jo karalienė Jezabelė, kurie Baalo garbinimą pakėlė iki kito lygio. Elijas bandė sugrąžinti Izraelitus prie Jehovos garbinimo. Jis net davė iššūkį stabmeldžiams Baalo kunigams ant Karmelio kalno, kviesdamas juos stoti prieš Dievą. Žinoma Dievas laimėjo. Karalienė Jezabelė labai supyko. Ji įsakė nužudyti Eliją, taigi Elijas pabėgo į dykumą. Apimtas depresijos ir išsekęs, Elijas kalbėjo: „Leiks man mirti". Tačiau Dievas pranašui atsiuntė maisto, padrąsino jį ir tyliu ramiu balsu jam pašnibždėjo. Taip Dievas išgelbėjo jo gyvybę tolimesniam darbui.

Ženklai: Jeruzalės šventykla, kur Šventų švenčiausioje buvo Šventoji Dvasia, yra pranašiškas tikinčiųjų Kristuje ženklas, kuriuose nuo jų išgelbėjimo akimirkos gyvena Šventoji Dvasia. Kaip izraelitai turėjo atmesti stabmeldystę, taip ir mes turime padėti į šalį viską, kas skiria mus nuo Dievo. Mes esame Jo žmonės, gyvojo Dievo šventykla. 1 Korintiečiams 6:16 mums rašoma: „Ir kaip suderinti Dievo šventyklą su stabais? Juk jūs esate gyvojo Dievo šventykla, kaip Dievas yra pasakęs: 'Aš gyvensiu juose ir vaikščiosiu tarp jų; būsiu jų Dievas, ir jie bus manoji tauta'."

Elijas buvo Kristaus ir Naujojo testamento apaštalų pirmtakas. Dievas įgalino Eliją atlikti stebuklus, kad įrodytų, jog jis tikrai buvo Dievo vyras. Elijas prikėlė Sarepto našlės sūnų iš mirties. Iš nuostabos ji tarė: „Dabar žinau, kad tu esi Dievo vyras ir kad Viešpaties žodis tavo lūpose yra tiesa" (1 Karalių 17:24). Taip Naujajame testamente pasižymėjo ir kiti Dievo vyrai, kurie kalbėjo Dievo žodį Jo jėga. Jėzus ne tik prikėlė Lozorių iš mirties, bet taip pat ir Naino našlės sūnų (Luko 7:14-15) bei Jayro dukrą (Luko 8:52-56). Apaštalas Petras prikėlė Dorkadę (Apaštalų darbų 9:40) ir Paulius prikėlė Eutichą (Apaštalų darbų 20:9-12).

Praktinis pritaikymas: 1 Karalių knygoje yra daug pamokų tikintiesiems. Mes matome perspėjimą apie žmones, kurie mus supa, ypač artimuose santykiuose, tokiuose kaip santuoka. Izraelio karaliai, kurie kaip Saliamonas vedė svetimtautes moteris, prisileido blogį prie savęs ir prie žmonių, kuriuos jie valdė. Būdami tikintieji Kristuje, mes turime labai atsargiai rinktis draugus, verslo partnerius ir sutuoktinius. „Neapsirikite: 'Blogos draugijos gadina gerus papročius!'" (1 Korintiečiams 15:33).

Elijo patirtis dykumoje taip pat mus mokina labai vertingą pamoką. Po nepaprastos pergalės ant Karmelio kalno prieš 450 Baalo pranašų, Elijo džiaugsmas virto skausmu, kai Jezabelė jį pradėjo persekioti, ir jis pabėgo, gelbėdamas savo gyvybę. Po tokių „kalno viršūnės" patirčių mes dažnai susiduriame su situacijomis, kurios mus nuvilia, ir mus apima depresija bei neviltis. Mes turime saugotis tokių patirčių krikščioniškame gyvenime. Mūsų Dievas yra ištikimas ir Jis niekada mūsų nepaliks ir neapleis. Tas tylus, ramus balsas, padrąsinęs Eliją, padrąsins ir mus.



Grįžti į: Senojo Testamento Apžvalga

Grįžti į: Biblijos Apžvalga

English



Grįžti į svetainę lietuvių kalba
1 Karalių Knyga