settings icon
share icon
Lus Nug

Vaj lug kub hais li cas txog kev sib nrauj thiab rov yuav dua?

Lus Teb


ua ntej , txawm leej twg yuav xav li cas txog kev sib nrauj los xij, qhov tseem ceeb yog nco ntsoov Malakis 2:16 “ cov Ixayees tug Vaj tswv , hais tias kuv ntxub kev sib nrauj.’’ Raws li Vaj lug kub hais mas, kev sib yuav yog txoj cai rau kev ua neej mus li. Nkawv tsis yog ob leeg lawm tiam sis koom ua ib lub cev. Yam uas Vaj tswv muab ua ke lawm, neeg txhob muab faib { Mathais 19:6 }.Vaj tswv pom tias, yog thaum ob tug neeg txhaum los sib yuav yeej yuav muaj kev sib nrauj . txoj qub kev cai, nws thiaj muab ib tsab cai los tiv thaiv kev sib nrauj , tshwj xeeb yog rau poj niam { 2kev cai 24:1-4}. Yexus qhia hais tias tsab cai ntawd vim neeg tawv ncauj, Vaj tswv thiaj muab los xwb tsis yog Vaj tswv dej siab { Mathais 19: 8}

Kev sib cav txog tias Vaj lug kub puas pub sib nrauj ntawd yog yuav tau saib raws Yexus, cov lus hauv Mathais 5:32 thiab 19:9. Tsuas yog tib qhov uas “ tsis ua siab ncaj xwb ’’ Vaj lug kub thiaj tso cai sib nrauj thiab yuav dua tshiab tau.ntau leej kws txhais nkag siab tias” qhov no yog hais txog’’ kev tsis ua siab ncaj rau lub sij hawm “ sib qhaib ’’ xwb. Raws li cov Ixayees txoj cai, thaum tus tub thiab tus ntxhais tseem “ sib qaib xwb ’’ puas suav tias twb sib yuavs lawm, yog tias yog li no, ces qhov “ tham lwm tus’’ txhaum no, thiaj yog tib qho ua rau kev sib nrauj raug cai.

Txawm li cas los, cov lus kilis tau txhais tias “ kev tsis ua siab ncaj rau kev sib yuav’’ txhais tau ntau hom kev tsis ua siab ncaj. Yeej txhais tau kev txhaum kev nkauj nraug, kev muag cev , kev ntxias lwm tus, thiab lwm yam. Tej zaum tswv Yexus hais tias yog ib tug ua siab phem lawm ces nrauj yeej tau. Kev ua niam txiv yog qhov tseem ceeb ntawm kev sib yuav: ob leeg yuav koom ua ib lub cev” { chiv keeb 2:24;Mathais 19:5;Efexaus 5:31} yog li ntawd, tej zaum kev sib cais kev ua niam txiv ntawm kev sib yuav thiaj yog qhov pov thawj tso cai sib nrauj. Yog tias yog li ntawd mas,nyob rau nqe no tswv Yexus yeej xav txog kev yuav tus tshiab thiab’’ thiab yuav dua lwm tus’’ { Mathais 19:9} hais tias tsuas pub sib nrauj tau los ntawm qhov xwm txheej tshwj xeeb xwb, txawm yuav txhais li cas los xij. Qhov tseem ceeb yuav tsum paub tias tsuas yog tug uas tsis tau ua txhaum xwb thiaj pub yuav dua tus tshiab. Txawm li cas los qhov uas Vaj tswv pub yuav dua tshiab yog nws txoj kev hlub pub rau tus uas raug poob kev txhaum xwb tsis yog rau tus ua txhaum kev nkauj nraug.Tej zaum tus uas ua txhaum kuj yuav tau thiab tiam sis tsis qhia rau no.

Qee leej nkag siab 1 kauleethaus 7:15 tias yog tus tsis ntseeg nrauj tus ntseeg ces yuav dua tshiab tau. Li cas los xij, tsab ntawv tsis tau hais txog kev yuav dua tshiab, tsuas hais tias tus ntseeg tsis txhob xav txog kev yuav duab tshiab txawm yog tus tsis ntseeg tso nws tseg los xij. Ib txhia hais tias kev ua tsis ncaj rau { tus hlub los sis me nyuam} yog qhov pov thawj uas sib nrauj tau txawm Vaj lug kub tsis hais los xij, txawm qhov no yuav zoo, los txhob ntaus nqi raws li Vaj tswv txoj lus.

Qee zaum kev sib cav hais txog qhov “ ua siab tsis ncaj’’ tias txawm yuav txhais li cas los xij , nws yeej yog pov thawj ua rau sib nrauj , tsis yog kev teem tseg.txawm muaj kev ua siab coob, los nkawm niam txiv yuav tsum sib zam txim thiab pib dua tshiab los hauv Vajtswv txoj koob hmoov . Vajtswv tau zam peb lub txim loj npaum cas, peb yuav tsum sib zam txim raws li ntawd txawm yog txhaum kev nkauj nraug los xij { Efexaus 4:32}.txawm li cas los , muaj ntau nkawm niam txiv tsis kam hloov dua siab thiab cia li ua phem mus li lawm. Ntawd yog qhov uas yuav tau siv Mathais 19:9 tej zaum Vaj tswv xav cia lawv nyob ib leeg tiam sis ntau leej sib nrauj tag xwb twb yuav tus tshiab lawm. Qee zaum Vaj tswv hu tej tus neeg kom nyob ib leeg kom lawv txoj kev xav txhob tawg { 1kauleethaus 7:32-25} tom qab sib nrauj rov sib yuav dua , qee zaum kuj yog tiam sis kuj tsis txhais tias yog tib txoj kev ntawd xwb.

Yog ib qhov txaus txhawj cov uas hais tias lawv yog tus ntseeg tseem sib nrauj coob yuav luag npaum cov tsis ntseeg hauv qab ntuj no.Vaj lug kub hais meej tias Vaj tswv ntxub kev sib nrauj{ Malakis 2:16} kev sib zam txim thiab rov sib zoo yog lub cim rau tus ntseeg lub neej { Lukas 11:4; Efexaus 4:32 } txawm li cas los Vaj tswv yeej paub tias nws cov me nyuam yeej yuav muaj kev sib nrauj. Tus uas sib nrauj thiab sib yuav dua tshiab los txhob poob siab tias Vaj tswv yuav tsis hlub,txawm yog yuav tsis raws li Vaj lug kub hais los xij Mathais 19:9 Vaj tswv tseem siv tus ntseeg uas ua txhaum thiab tsis mloog lus kom ua tau tes dej num zoo.

English



Rov qab mus rau Hmoob lub hauvpaus nplooj ntawv ib

Vaj lug kub hais li cas txog kev sib nrauj thiab rov yuav dua?
Facebook icon Twitter icon Pinterest icon Email icon
© Copyright Got Questions Ministries