settings icon
share icon
Lus Nug

Puas yog Yexus thiaj yog tib txojkev mus ntuj ceebtsheej xwb?

Lus Teb


Yog, Yexus yog tib txojkev mus ntuj ceebtsheej xwb. Txawm yog lub ntsiab no yuav tsis nkag siab yoojyim rau peb hnub no, tabsis yeej muaj tseeb. Vajluskub qhia peb hais tias yeej tsis muaj lwm txojkev yuav txais tau txojkev cawmdim, tsuas yog los ntawm Yexus tib leeg xwb. Yexus hais nyob rau hauv Yauhas 14:6, “Kuv yog txojkev, yog qhov tseeb thiab yog txojsia; tsis muaj leejtwg mus cuag tau Leej Txiv, tsuas yog mus ntawm kuv mus xwb thiaj tau.” Nws tsis yog ib txojkev ntawm ntau ntau txojkev, tabsis Yexus yog txojkev thiab Nws yog tib txojkev xwb. Yeej tsis muaj leejtwg, txawm yog lawv yuav muaj meebmom siab npaum li cas lossis txawj ntse npaum li cas los xij, tsis muaj leejtwg mus cuag tau Vaj Leej Txiv tsuas yog mus ntawm Yexus xwb.

Muaj ntau yam uas qhia peb paub hais tias Yexus yog tib txojkev mus ntuj ceebtsheej xwb. Yexus yog tus “Vajtswv xaiv” yog tus Cawmseej (1 Petus 2:4). Yexus yog tib tug uas los saum ntuj ceebtsheej los thiab rov qab mus (Yauhas 3:13). Nws yog tib tug uas coj lub neej zoo kawg nkaus xwb (Henplais 4:15). Nws yog tib tug uas tuag theej tau peb lub txhoj (1 Yauhas 2:2; Henplais 10:26). Nws tib leeg yog tus ua rau Mauxes txoj kevcai tiav log thiab ua tiav raws li cov cev Vajtswv lus tau qhia tseg yav tas los (Mathais 5:17). Nws tib leeg kovyeej txojkev tuag tas mus li (Henplais 2:14-15). Nws yog tib tug nyob nruab nrab ua kom neeg thiab Vajtswv sib cuag tau (1 Timautes 2:5). Nws yog tib tug neeg uas Vajtswv tau “tsa Nws ua tus loj dua ntais thiab tis lub npe uas zoo tshaj tej npe huv tibsi rau Nws” (Filipis 2:9).

Yexus hais txog Nws tus kheej yog tib txojkev mus ntuj ceebtsheej ntawm lwm nqe hauv Vajluskub tsis yog nyob rau hauv Yauhaus 14:6 xwb. Nws hais txog Nws tus kheej yog tus Tswv ntawm txojkev ntseeg nyob rau hauv Mathais 7:21-27. Nws hais tias Nws tej lus yog txojsia (Yauhas 6:63). Nws cog lus hais tias cov uas ntseeg Nws yuav tau txojsia ntev dhawv mus ibtxhis (Yauhas 3:14-15). Nws hais tias Nws yog lub rooj vag rau cov yaj (Yauhas 10:7); Nws yog cov mov uas cawm neeg txojsia (Yauhas 6:35); thiab nws yog txojkev sawv hauv qhov tuag rov qab los (Yauhas 11:25). Tsis muaj leejtwg yuav muaj peevxwm lees txais cov meebmom li no.

Cov timthawj cov lus qhia lub ntsiab yeej qhia txog Tswv Yexus txojkev tuag thiab sawv hauv qhov tuag rov qab los. Lub sijhawm Petus tseem tham nrog cov thawj ntawm cov povthawj, nws qhia meej kawg nkaus hais tias Yexus yog tib txojkev mus ntuj ceebtsheej: “Tsis muaj leejtwg cawm tau peb dim peb lub txim, tsuas yog Yexus tib leeg xwb thiaj cawm tau; tsis muaj dua lwm tus uas Vajtswv tso los cawm peb neeg ntiajteb kom peb dim peb lub txim” (Tes Haujlwm 4:12). Thaum Paulus tseem qhia rau hauv lub tsev sablaj hauv lub nroog Ati-aukias, nws hais tias Yexus tibleeg yog tus Cawmseej: “Nej yuav tsum paub tseeb hais tias… Yexus yog tus uas zam tau nej lub txim. Thiab nej yuav tsum paub hais tias txhua tus uas ntseeg Yexus, Yexus yuav daws tej kev txhaum uas khi lawv huv tibsi mus” (Tes Haujlwm 13:38-39). Thaum Yauhas sau nws daim ntawv rau ib pawg ntseeg loj, nws qhia hais tias Yexus yog lub hauvpaus ntawm txojkev zam txim: “Cov menyuam, kuv sau tej no tuaj rau nej, rau qhov Vajtswv twb zam txim rau nej txhua tus uas Yexus Khetos tuag theej lawm” (1 Yauhas 2:12). Tsis muaj leejtwg zam tau kev txhaum tiamsis tsuas yog Yexus tib leeg xwb thiaj zam tau kev txhaum.

Txojsia ntev dhawv mus ibtxhis nyob saum ntuj ceebtsheej yuav tsum mus ntawm Yexus tib leeg xwb. Yexus thov hais tias, “Txojsia ntev dhawv mus ibtxhis ntawd yog qhov uas lawv paub koj thiab paub hais tias koj tib leeg thiaj yog Vajtswv thiab paub Yexus Khetos tus uas koj txib los” (Yauhas 17:3). Yog peb xav txais Vajtswv txoj koob hmoov cawmdim, peb yuav tsum saib ntsoov Yexus tib leeg xwb. Peb yuav tsum ntseeg Yexus txojkev tuag saum tus ntoo khaublig theej peb lub txhoj thiab ntseeg txojkev Nws sawv hauv qhov tuag rov qab los. “Vajtswv suav hais tias txhua tus uas los ntseeg Yexus Khetos thiaj yog neeg ncaj ncees xwb” (Loos 3:22).

Muaj ib lub sijhawm thaum Yexus tseem ua Nws tes haujlwm, ntau tus tso Yexus tseg thiab rov mus nrhiav lwm tus ua lawv tus cawmseej. Yexus nug Nws kaum ob tug thwjtim hais tias, “Nej ne, nej yuav tso kuv tseg thiab los?" (Yauhas 6:67). Petus teb yog: “Tus Tswv, yog peb tso koj tseg, peb yuav mus cuag leejtwg? Tsuas yog koj tib leeg tej lus xwb, thiaj pub tau txojsia ibtxhis rau neeg. Nimno peb ntseeg thiab paub tseeb hais tias koj yog tus dawbhuv uas Vajtswv txib los" (Yauhas 6:68-69). Thov kom peb txhua tus muaj kev ntseeg li Petus uas tso siab rau Yexus Khetos yog tib txojkev tau txojsia ntev dhawv mus ibtxhis.

Thaum koj nyeem cov ntaub ntawv no tag koj puas tau txiavtxim siab los ntseeg Yexus Khetos? Yog koj twb txiavtxim siab lawm, thov koj mus rau qhov, “Kuv tau txais Tswv Yexus hnub no” hauv qab no.

English



Rov qab mus rau Hmoob lub hauvpaus nplooj ntawv ib

Puas yog Yexus thiaj yog tib txojkev mus ntuj ceebtsheej xwb?
Facebook icon Twitter icon Pinterest icon Email icon
© Copyright Got Questions Ministries