Ar žmona turi paklusti savo vyrui?



Klausimas: Ar žmona turi paklusti savo vyrui?

Atsakymas:
Paklusnumas yra labai svarbus, kalbant apie santuoką. Dar prieš tai, kai nuodėmė įėjo į šį pasaulį, buvo vadovavimo prinicipas (1 Timotiejui 2:13). Adomas buvo sukurtas pirmas, o Ieva buvo sukurta kaip Adomo padėjėja (Pradžios 2:18-20). Kadangi tuo metu dar nebuvo nuodėmės, nebuvo jokio kito autoriteto, kuriam žmogus turėjo paklusti, išskyrus Dievą. Kai Adomas ir Ieva nepakluso Dievui, ir nuodėmė įėjo į šį pasaulį, atsirado poreikis autoritetui. Taigi Dievas įsteigė reikiamą autoritetą ir žemės įstatymus, tuo parūpindamas mums apsaugą, kurios mums reikia. Visų pirma, mums reikia atsiduoti Dievui, ir vienintelis būdas tai padaryti yra per paklusnumą Jam (Jokūbo 1:21; 4:7). 1 Korintiečiams 11:2-3 rašoma, kad vyrai turėtų paklusti Kristui, kaip Kristus pakluso Dievui. Tuomet rašoma, kad žmona turi sekti tuo pavyzdžiu ir paklusti savo vyrui.

Paklusnumas/atsidavimas yra natūralus atsakas į mylinčius santykius. Kai vyras myli savo žmoną taip, kaip Kristus myli bažnyčią (Efeziečiams 5:25-33), paklusnumas yra natūralus žmonos atsakas savo vyrui. Graikų žodis hupotasso, kuris yra išverstas kaip „paklusnumas“, yra tęstinėje formoje. Tai reiškia, kad paklusnumas Dievui, valstybei ar vyrui nėra vienkartinis veiksmas. Tai nuolatinis nusistatymas, kuris tampa įpročiu. Paklusnumas, apibūdintas Efeziečiams 5 skyriuje, nėra vienpusis tikinčiojo atsidavimas savanaudžiui, despotiškai valdančiam žmogui. Biblinis paklusnumas/atsidavimas yra tarp dviejų Dvasios pripildytų tikinčiųjų, kurie kartu atsiduoda vienas kitam ir Dievui. Paklusnumas/atsidavimas yra dvipusė gatvė. Paklusnumas/atsidavimas- tai garbės ir pilnavertiškumo (užbaigtumo) pozicija. Kai žmona yra mylima, kaip bažnyčia yra mylima Kristaus, jai nesunku paklusti ir atsiduoti. Efeziečiams 5:24 rašoma: „Todėl kaip bažnyčia paklūsta Kristui, taip ir žmonos visame kame teklauso savo vyrų.“ Ši eilutė moko, kad žmona turi paklusti savo vyrui visame, kas yra teisinga ir teisėta. Taigi žmonai nereikia paklusti vyrui, jei tai prieštarauja Dievui ar įstatymui.

Matthew Henry rašė: „Moteris buvo sukurta iš Adomo šono. Ji nebuvo padaryta iš jo galvos, kad jam vadovautų, ir ne iš jo pėdų, kad būtų jo mindžiojama, bet iš jo šono, kad būtų jam lygi, po jo rankomis, kad būtų jo saugoma, ir prie jo širdies, kad būtų jo mylima.“ Tikintieji turi paklusti vienas kitam iš nuolankumo Kristui (Efeziečiams 5:21). Skaitant kontekste, viskas, kas parašyta Efeziečiams 5:19-33, yra buvimo pripildytiems Dvasios rezultatas. Dvasios pirpildyti tikintieji turi garbinti (5:19), dėkoti (5:20) ir paklusti (5:21). Toliau Paulius tęsia savo mintį apie Dvasios pirpildytą gyvenimą ir tai pritaiko vyrui ir žmonai 22-33 eilutėse. Žmona turi paklusti savo vyrui ne todėl, kad ji yra menkesnė, bet dėl to, kad taip Dievas sukūrė santykius santuokoje. Žmonos paklusnumas nėra buvimas „kilimu“ po vyro kojomis. Verčiau su Šventosios Dvasios pagalba žmona paklūsta savo vyrui, ir vyras pasiaukojančiai myli savo žmoną.


Grįžti į svetainę lietuvių kalba


Ar žmona turi paklusti savo vyrui?