Ar žmogus gali gyventi be Dievo?



Klausimas: Ar žmogus gali gyventi be Dievo?

Atsakymas:
Priešingai ateistų ir agnostikų amžių bėgyje išsakytiems teiginiams, žmogus negali gyventi be Dievo. Žmogus gali turėti mirtingą egzistenciją nepripažįstant Dievo, bet žmonija neegzistuotų, jeigu nebūtų Dievo.

Būdamas Kūrėjas, Dievas pradėjo žmogaus gyvybę. Jeigu sakytume, kad žmogus gali egzistuoti be Dievo, tai būtų tas pats, kas sakyti, kad laikrodis gali egzistuoti be gamintojo, ir istorija be to, kuris ją pasakoja. Savo būvimą mes esame skolingi Dievui, pagal kurio atvaizdą mes esame sukurti (Pradžios 1:27). Mūsų egzistavimas priklauso nuo Dievo, nesvarbu, ar mes pripažįstame Jo egzistencija, ar ne.

Būdamas Išlaikytojas, Dievas nuolat teikia gyvybę (Psalmių 104:10-32). Jis yra gyvenimas (Jono 14:6), ir visa kūrinija yra palaikoma Jo galia (Kolosiečiams 1:17). Net tie, kurie Jį atmeta, yra Dievo išlaikomi: “Jis juk leidžia saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų (Mato 5:45). Galvoti, kad žmogus gali gyventi be Dievo, yra tas pats, kas manyti, jog saulėgrąža gali augti be šviesos, ar rožė be vandens.

Būdamas Gelbėtojas, Dievas duoda amžiną gyvenimą tiems, kurie Jį tiki. Kristuje, kuris yra žmonių šviesa, yra gyvenimas (Jono 1:4). Jėzus atėjo, kad mes turėtume gyvenimą, ir kad „apsčiai“ jo turėtume (Jono 10:10). Visi, kurie Juo pasitiki, gauna amžino gyvenimo kartu su Juo pažadą (Jono 3:15-16). Tam, kad žmogus gyventų, tikrai gyventų, jis būtinai turi pažinti Kristų (Jono 17:3).

Be Dievo žmogus turi tik fizinį gyvenimą. Dievas perspėjo Adomą ir Ievą, kad tą dieną, kai jie Jį atstums, jie tikrai mirs (Pradžios 2:17). Kaip mes žinome, jie nepakluso, bet jie nemirė fizine mirtimi tą dieną. Jie mirė dvasiškai. Kažkas jų viduje numirė- dvasinis gyvenimas, kokį jie žinojo, bendravimas su Dievu, laisvė mėgautis Dievu, nekaltumas ir jų sielų skaistumas- visa tai pradingo.

Adomas, kuris buvo sukurtas gyventi ir bendrauti su Dievu, buvo prakeiktas visiška kūniška egzistencija. Tai, ką Dievas sukūrė, kad iš dulkių pavirstų šlove, iš dulkių pavirto dulkėmis. Adomas, žmogus be Dievo, dar ir šiandien funkcionuoja žemiškoje egzistencijoje. Toks žmogus gali atrodyti laimingas- juk yra dalykų, kuriais galima mėgautis šiame gyvenime. Tačiau net ir tie malonumai negali būti pilnai priimami be santykių su Dievu.

Tie, kurie atmeta Dievą, gyvena gyvenimus, pilnus diversijos ir linksmumo. Jų kūniški siekiai jiems suteikia neatsakingą ir malonumą teikiančią egzistenciją. Biblijoje parašyta, kad nuodėmėje yra tam tikras kiekis malonumo (Hebrajams 11:25). Tačiau problema yra to laikinumus. Gyvenimas šiame pasaulyje yra trumpas (Psalmių 90:3-12). Anksčiau ar vėliau hedonistas, kaip sūnus palaidūnas, supras, kad pasaulio malonumai neišsilaiko (Luko 15:13-15).

Tačiau ne kiekvienas, kuris atstumia Dievą, yra tuščių malonumų ieškotojas. Yra daug neišgelbėtų žmonių, kurie gyvena paklusnų ir nuosaikų gyvenimą- netgi laimingus ir pasitenkinimą teikiančius gyvenimus. Biblija pateikia tam tikrus moralės principus, kurių laikymasis atneš naudos bet kam- ištikimybė, sąžiningumas, susivaldymas ir t.t. Bet be Dievo žmogus turi tik šį pasaulį. Tai, kad išvengsime problemų šiame gyvenime, dar nereiškia, kad esame pasiruošę gyvenimui po mirties. Paskaitykite palyginimą apie turtingą ūkininką, užrašytą Luko 12:16-21, ir Jėzaus pokalbį su turtingu (bet moraliu) jaunu vyru, užrašytą Mato 19:16-23.

Be Dievo žmogus nejaučia pasitenkinimo net ir savo mirtingame gyvenime. Žmogus neturi ramybės su kitais, nes jis neturi ramybės pats su savimi. Žmogus nerimsta savyje, nes Jis neturi ramybės su Dievu. Malonumų ieškojimas dėl pačių malonumų yra vidinės sumaišties ženklas. Malonumų ieškotojai, istorijos bėgyje, suprato, kad laikina gyvenimo diversija atneša dar didesnį nusivylimą. Sunku atsikratyti įkyraus jausmo, kad „kažkas ne taip“. Karalius Saliamonas leido sau patirti visus malonumus, kuriuos šis pasaulis siūlo, ir savo atradimus aprašė Ekleziasto knygoje.

Saliamonas suprato, kad žinojimas pats iš savęs yra tuščias (Ekleziasto 1:12-18). Jis išsiaiškino, kad malonumas ir turtai yra beprasmiai (2:1-11), materializmas yra kvailystė (2:12-23), ir turtai- trumpalaikiai (6 skyrius). Saliamonas padarė išvadas, kad gyvenimas yra Dievo dovana (3:12-13), ir vienintelis išmintingas būdas gyventi yra bijant Dievo: „Paklausykime, kokią galima padaryti išvadą: bijok Dievo ir vykdyk Jo įsakymus, nes tai yra viskas kiekvienam žmogui. Nes Dievas teis visus darbus ir visus paslėptus dalykus- gerus ir blogus“ (12:13-14).

Kitaip sakant, gyvenimas yra daugiau negu tik fizinė dimensija. Jėzus tai pabrėžia, sakydamas: „Žmogus gyvens ne viena duona, bet kiekvienu žodžiu, išeinančiu iš Dievo lūpų“ (Mato 4:4). Ne duona (fizinė), bet Dievo Žodis (dvasiškas) palaiko mūsų gyvybę. Nėra jokio tikslo savyje ieškoti visų mūsų vargų išgydymo. Žmogus gali rasti gyvenimą ir pasitenkinimą tik tada, kai jis pripažįsta Dievą.

Be Dievo žmogaus likimas yra pragaras. Be Dievo žmogus yra dvasiškai miręs. Kai pasibaigs jo fizinis gyvenimas, jis bus amžinai atskirtas nuo Dievo. Jėzaus pasakojime apie turtingą vyrą ir Lozorių (Luko 16:19-31), turtingas vyras gyvena lengvą, malonumų pilną gyvenimą, negalvodamas apie Dievą, o tuo tarpu Lozorius kenčia savo gyvenime, bet pažįsta Dievą. Tik po mirties jie supranta savo gyvenimo pasirinkimų svarbumą. Turtingas vyras suprato, bet jau per vėlai, kad gyvenimas yra daugiau nei tik turto siekimas. Tuo pačiu metu Lozorius rado paguodą rojuje. Abiems vyrams trumpa, žemiška egzistencija nublanko palyginus su nuolatine jų sielų būsena.

Žmogus yra unikalus kūrinys. Mūsų širdyse Dievas įdėjo amžinybės jausmą (Ekleziasto 3:11), ir tas amžino likimo jausmas gali būti patenkintas tik Dieve.


Grįžti į svetainę lietuvių kalba


Ar žmogus gali gyventi be Dievo?