Klausimas
Kas yra užtarimo malda?
Atsakymas
Užtarimo malda paprasčiausiai yra meldimasis už kitus. Tarpininko malda buvo paplitusi Senajame Testamente- Abraomo, Mozės, Dovydo, Samuelio, Ezekijo, Elijo, Jeremijo, Ezechielio ir Danieliaus gyvenimuose. Naujajame Testamente Kristus yra pavaizduotas kaip galutinis Užtarėjas, ir dėl šios priežasties kiekviena krikščioniška malda yra užtarianti malda, nes ji yra pateikiama Dievui per Kristų. Kai Jėzus mirė ant kryžiaus, Jis panaikino tarpą, kuris buvo tarp mūsų ir Dievo. Dėl Jėzaus tarpininkystės, savo maldoje mes galime užarti kitus tikinčiuosius ar pražuvusius, prašydami, kad Dievas atsakytų į jų maldas pagal savo valią. „Nes yra vienas Dievas ir vienas Dievo ir žmonių Tarpininkas- žmogus Kristus Jėzus“ (2 Timotiejui 2:5). “Kas pasmerks? Kristus mirė, bet buvo prikeltas ir yra Dievo dešinėje, ir užtaria mus“ (Romiečiams 8:34).
Danieliaus 9 skyriuje yra puikus užtarimo maldos pavyzdys. Joje yra visos sudedamosios užtarimo maldos dalys. Tai yra atsakas į Žodį (2 eil.); pasižymi karštumu (3 eil.) ir pasiaukojimu (4 eil.); nesavanaudiškai susitapatinama su Dievo žmonėmis (5 eil.); sustiprinama per išpažintį (5-15 eil.); pasitikima Dievo charakteriu (4, 7, 9, 15 eil.); ir jos tikslas yra Dievo šlovė (16-19 eil.). Kaip Danielius, krikščionys turi ateiti pas Dievą dėl kitų nusižemindami ir atgailaudami, pasiaukodami ir suprasdami savo nevertumą. Danielius nesakė: „Aš turiu teisę, Dieve, iš Tavęs reikalauti šių dalykų, nes aš esu ypatingas, išrinktas užtarėjas“. Jis sakė: „Aš esu nusidėjėlis“ ir „Aš neturiu teisės nieko prašyti“. Užtarimo maldoje siekiama ne tik pažinti Dievo valią ir pamatyti jos išsipildymą, bet taip pat pamatyti jos išsipildymą nepaisant to, ar mes iš to gauname naudos, ar ne, ir nepaisant to, kiek mums tai kainuoja. Tikra užtarimo malda siekia Dievo šlovės, o ne mūsų pačių.
Pateikiame tik keletą (iš daugybės) žmonių, kuriuos mes turėtume užtarti maldoje: visus esančius valdžioje (1 Timotiejui 2:2); tarnautojus (Filipiečiams 1:19); bažnyčią (Psalmių 122:6) draugus (Jobo 42:8); tautiečius (Romiečiams 10:1); ligonius (Jokūbo 5:14); priešus (Jeremijo 29:7); tuos, kurie mus persekioja (Mato 5:44); tuos, kurie mus palieka (2 Timotiejui 4:16); ir visus žmones (1 Timotiejui 2:1).
Tarp kai kurių šiuolaikinių krikščionių įsivyravo neteisingas supratimas, kad tie, kurie užtaria kitus maldose, yra ypatingi krikščionys, „super-krikščionys“, kuriuos Dievas pašaukė užtarimo maldos tarnystei. Biblijoje aiškiai parašyta, kad visi krikščionys yra pašaukti užtarimo tarnystei. Visi krikščionys turi Šventąją Dvasią savo širdyse, ir taip kaip Ji mus užtaria pagal Dievo valią (Romiečiams 8:26-27), taip ir mes turime užtarti vienas kitą. Tai nėra privilegija, kurią gauna tik išskirtiniai krikščionys, tai yra įsakymas mums visiems. Neužtarti kitų maldoje yra nuodėmė: „O dėl manęs, tai taip nebus, kad aš nusidėčiau prieš Viešpatį, paliaudamas melstis už jus“ (1 Samuelio 12:23).
Kai Petras ir Paulius prašė kitų melstis už juos, jie tikrai neribojo to prašymo ties tais, kurie turėjo ypatingą pašaukimą užtarimo tarnystei: „Taigi Petras buvo uždarytas kalėjime. O bažnyčia nepaliaujamai meldėsi už jį Dievui“ (Apaštalų darbų 12:5). Atkreipkite dėmesį į tai, kad visa bažnyčia meldėsi, o ne tik tie, kurie turi užtarimo maldos dovaną. Efeziečiams 6:16-18 Paulius ragina Efezo tikinčiuosius- juos visus- neapleisti krikščioniško gyvenimo pagrindų, iš kurių vienas yra užtarimo malda: „visada melsdamiesi Dvasioje visokeriopomis maldomis ir prašymais“. Aiškiai matome, kad užtarimo malda yra kiekvieno tikinčiojo gyvenimo dalis.
Paulius taip pat prašė, kad visi Romos tikintieji jį užtartų maldoje (Romiečiams 15:30). Jis taip pat ragino kolosiečius jį užtarti maldoje (Kolosiečiams 4:2-3). Niekur Biblijoje nerandame prašymo užtarti maldoje, kur tik tam tikra žmonių grupė galėtų tai daryti. Priešingai, tie, kurie prašo maldos užtarimo, priims visą įmanomą pagalbą. Idėja, kad užtarimo malda yra privilegija ir tik kai kurių krikščionių pašaukimas, yra neparemta Biblija. Tai netgi yra kenksmingas įsitikinimas, kuris veda į pasididžiavimą ir pranašumo jausmą.
Dievas pašaukė visus tikinčiuosius užtarti kitus. Dievas trokšta, kad visi tikintieji aktyviai užtartų vienas kitą. Tai yra mūsų nuostabi privilegija, dėl kurios mes galime drąsiai artintis prie visagalio Dievo sosto su savo maldomis ir prašymais.
English
Kas yra užtarimo malda?
