Kaip amžinybė pragare gali būti sąžininga bausmė už nuodėmę?



Klausimas: Kaip amžinybė pragare gali būti sąžininga bausmė už nuodėmę?

Atsakymas:
Tai problema, neduodanti ramybės žmonėms, kurie nepilnai supranta tris dalykus: Dievo natūrą, žmogaus prigimtį ir nuodėmės natūrą. Kadangi mes esame nuodėmingi žmonės, mums sudėtinga suvokti Dievo natūrą. Mes esame linkę Dievą matyti kaip malonią, gailestingą Būtybę, kuri dėl meilės mums nepaiso visų kitų savo savybių. Žinoma, kad Dievas yra mylintis, malonus ir gailestingas, bet visų pirma Jis yra šventas ir teisus Dievas. Jis yra toks šventas, kad Jis negali toleruoti nuodėmės. Jis yra Dievas, kurio pyktis dega prieš nedorėlius ir nepaklusniuosius (Izaijo 5:25; Ozėjo 8:5; Zacharijo 10:3). Jis ne tik yra mylintis Dievas- Jis yra meilė! Bet Biblijoje taip pat parašyta, kad Jis nekenčia visų nuodėmės išraiškų (Patarlių 6:16-19). Nors Jis yra gailestingas, Jo gailestingumas turi limitus. “Ieškokite Viešpaties, kol galima Jį rasti, šaukitės, kol Jis arti. Nedorėlis tepalieka savo kelią, o neteisusis- savo mintis; tegrįžta jis pas Viešpatį, mūsų Dievą, ir Jis pasigailės jo, nes yra gailestingas“ (Izaijo 55:6-7).

Nuodėmė sugadino žmoniją, ir ta nuodėmė visuomet yra tiesiogiai prieš Dievą. Kai Dovydas nusidėjo paleistuvaudamas su Batšeba ir nužudydamas Ūriją, jis meldėsi keista malda: „Tau vienam nusidėjau ir padariau pikta Tavo akyse...“ (Psalmių 51:4). Dovydas nusidėjo prieš Batšebą ir Ūriją, kaip jis gali sakyti, kad jis nusidėjo prieš Dievą? Dovydas suprato, kad visos nuodėmės yra prieš Dievą. Dievas yra amžina ir beribė Būtybė (Psalmių 90:2). Taigi visos nuodėmės reikalauja amžinos bausmės. Savo nuodėme mes įžeidėme Dievą, kurio charakteris yra šventas, tobulas ir beribis. Nors mūsų ribotuose protuose mūsų nuodėmė yra ribota laike, tačiau Dievui, kuris yra už laiko ribų, nuodėmė, kurios Jis nekenčia, tęsiasi. Mūsų nuodėmė prieš Dievą yra amžina ir dėl to turi būti nubausta amžina bausme, kad patenkintų Jo šventą teisingumą.

Nėra nei vieno, kuris tai suprastų geriau, negu žmogus, esantis pragare. Tobulas to pavyzdys yra turtuolio ir Lozoriaus istorija. Jie abu mirė, tuortuolis pateko į pragarą, o Lozorius į rojų (Luko 16). Savaime aišku, kad turtuolis žinojo, jog jo nuodėmės buvo padarytos gyvenimo žemėje metu. Tačiau įdomu, kad jis niekada neklausia: „Kaip aš čia atsiradau?“. Šis klausimas niekada neužduodamas pragare. Jis nesako: „Ar aš tikrai to nusipelniau? Ar tau neatrodo, kad tia šiek tiek ekstremalu? Truputį persistengta?“ Jis tik prašo, kad kas nors nueitų pas jo brolius, kurie dar gyvi, ir juos perspėtų dėl tokio likimo.

Kaip ir turtuolis, kiekvienas nusidėjėlis pragare pilnai supranta, kad jis nusipelnė ten būti. Kiekvienas nusidėjėlis turi pilnai informuotą, ūmiai sąmoningą ir jautrią sąžinę, kuri pragare tampa jo kankintoju. Tai ir yra kančia pragare- žmogus pilnai supranta savo nuodėmes, ir jo sąžinė be paliovos jį kaltina, nei minutei neleisdama pailsėti. Kaltė dėl nuodėmės sukels gėdą ir amžiną savęs neapykantą. Dėl šios priežasties jis niekada neprotestavo ir neklausinėjo, kodėl jis yra pragare.

Amžino prakeikimo, amžino pragaro ir amžinos bausmės realybės yra bauginančios. Bet gerai, kad mus tai gąsdina. Nors gal tai ir skamba žiauriai, bet yra geroji naujiena. Dievas mus myli (Jono 3:16) ir nori mus išgelbėti nuo pragaro (2 Petro 3:9). Tačiau Dievas taip pat yra teisus ir teisingas, Jis negali nenubausti nuodėmės. Kažkas turi sumokėti už tai. Iš savo didžios meilės ir gailestingumo, Dievas pats parūpino išmoką už mūsų nuodėmes. Jis siuntė savo Sūnų Jėzų Kristų, kuris ant kryžiaus sumokėjo už mūsų nuodėmes. Jėzaus mirtis buvo beribė mirtis, nes Jis yra beribis Dievas/žmogus, kuris sumokėjo nuodėmės skolą, kad mums nereikėtų jos mokėti, praleidžiant amžinybę pragare (2 Korintiečiams 5:21). Jeigu mes išpažįstame savo nuodėmes ir tikime Kristumi, prašydami Dievo atleidimo remiantis Kristaus auka, Dievas mus išgelbsti, atleidžia mūsų nuodėmes, apvalo mus ir duoda amžinų namų danguje pažadą. Dievas mus taip pamilo, jog parūpino mums išgelbėjimą, tačiau, jeigu mes atmesime Jo amžino gyvenimo dovaną, mes susidursime su amžinomis tokio sprendimo pasekmėmis.


Grįžti į svetainę lietuvių kalba


Kaip amžinybė pragare gali būti sąžininga bausmė už nuodėmę?