Kodėl Biblijoje Dievas leido poligamystę / dvipatystę?



Klausimas: Kodėl Biblijoje Dievas leido poligamystę / dvipatystę?

Atsakymas:
Poligamijos klausimas yra įdomus. Dauguma žmonių šiandien poligamiją laiko amoralia, tačiau Biblijoje ji niekur nėra aiškiai smerkiama. Pirmą kartą poligamija/dvipatystė Biblijoje sutinkama Lamecho istorijoje, Pradžios 4:19: „Lamechas vedė dvi žmonas.“ Keletas žymių Senojo testamento vyrų buvo poligamistai. Abraomas, Jokūbas, Dovydas, Saliamonas- jie visi turėjo daugiau nei vieną žmoną. 2 Samuelio 12:8 Dievas kalbėjo Dovydui per pranašą Nataną, sakydamas, kad, jeigu jam neužteko žmonų ir sugulovių, Jis galėjo duoti dar daugiau. 1 Karalių 11:3 rašoma, kad Saliamonas turėjo virš 700 žmonų ir 300 sugulovių (iš esmės žemesnio statuso žmonų). Ką mums daryti su šitais poligamijos atvejais Senajame testamente? Mums reikia atsakyti į tris klausimus: 1) Kodėl Dievas leido poligamiją Senajame testamente? 2) Koks yra Dievo požiūris į poligamiją šiandien? 3) Kodėl tai pasikeitė?

1) Kodėl Dievas leido poligamiją Senajame testamente? Biblijoje nėra aiškiai parašyta, kodėl Dievas leido poligamiją. Spekuliuodami apie Dievo tylą, mes galime apsvarstyti kelis faktorius. Visų pirma, pasaulyje visada buvo daugiau vyrų negu moterų. Dabartinės statistikos rodo, kad pasaulio populiaciją sudaro apie 50.5% moterų ir 49.5% vyrų. Jeigu senovėje buvo toks pats procentų santykis, tuomet pritaikius tai milijonams žmonių reikštų, kad buvo dešimtimis tūkstančių daugiau moterų negu vyrų. Antra, senovėje karai buvo labai žiaurūs, ir labai daug vyrų mirdavo. Tai reiškia, kad moterų populiacijos skaičius buvo dar didesnis. Trečia, kadangi tuo metu visuomenė buvo patriarchalinė, nesusituokusiai moteriai buvo beveik neįmanoma save išlaikyti. Dažnai moterys neturėjo jokio išsilavinimo ir buvo nemokytos. Moterys pasikliovė savo tėvais, broliais ir vyrais, kurie jomis pasirūpindavo ir jas apsaugodavo. Nesusituokusiai moteriai grėsė prostitucija ir vergystė. Dėl didelio skaičiaus skirtumo, daugybė moterų būtų atsidūrusios toje blogoje situacijoje.

Taigi atrodo, kad Dievas leido poligamiją tam, kad pasirūpintų moterimis, kurios kitaip negalėjo susirasti vyrų. Vyras turėjo kelias žmonas ir visomis rūpinosi bei saugojo. Nors tai nebuvo idealu, tačiau tai buvo daug geriau nei kiti variantai: prostitucija, vergystė ar badas. Poligamija ne tik parūpino moterims ir jas apsaugojo, bet taip pat pagreitino žmonijos dauginimąsi, ir taip išpildė Dievo įsakymą „būkite vaisingi ir dauginkitės, pliskite po žemę ir pripildykite ją!” (Pradžios 9:7). Vyrai sugeba apvaisinti kelias moteris tuo pačiu metu, ir dėl to žmonijos skaičius daug greičiau augo. Jeigu kiekvienas vyras turėtų tik po vieną vaiką per metus, šis procesas užtruktų daug ilgiau.

2) Koks yra Dievo požiūris į poligamiją šiandien? Nors poligamija yra leidžiama, monogamija Biblijoje yra pateikiama kaip planas, kuris artimiausiai atitinka Dievo idealą santuokai. Biblijoje parašyta, kad pradinis Dievo sumanymas buvo vienam vyrui susituokti su viena moterimi: „Todėl vyras paliks savo tėvą bei motiną ir susijungs su savo žmona; ir juodu taps vienu kūnu [ne kūnais]“ (Pradžios 2:24). Nors Pradžios 2:24 apibūdina, kas yra santuoka, o ne kiek žmonių į ją įeina, mums reikia atkreipti dėmesį į tai, jog šioje eilutėje naudojama vienaskaita. Pakartoto Įstatymo 17:14-20 rašoma, kad karaliai neturėtų turėti daugybės žmonų (ir arklių bei aukso). Nors negalime to interpretuoti kaip įsakymo karaliams būti monogamais, tačiau galime suprasti, kad daugiau nei vienos žmonos turėjimas gali sukelti problemų. Tai aiškiai matome Saliamono gyvenime (1 Karalių 11:3-4).

Naujajame testamente 1 Timotiejui 3:2 ir Tito 1:6 apibūdinimas “vienos žmonos vyras“ pateikiamas kaip reikalavimas dvasiniams vadovams. Yra įvairių diskusijų, ką tiksliai šis reikalavimas reiškia. Ši frazė galėtų tiesiogiai reikšti „vienos-moters vyras“. Mes nežinome, ar šis apibūdinimas konkrečiai skirtas poligamijai, tačiau kaip ten bebūtų, poligamistas niekaip negalėtų būti „vienos-moters vyras“. Nors šie reikalavimai yra skirti dvasiniams vadovams, jie turėtų būti vienodai taikomi visiems krikščionims. Juk kiekvienas krikščionis turėtų būti „nepeiktinas...santūrus, protingas, padorus, svetingas, sugebantis mokyti; ne girtuoklis, ne kivirčius, ne geidžiantis nešvaraus pelno, bet švelnus, nemėgstantis vaidytis, negodus pinigų“ (1 Timotiejui 3:2-4). Jeigu mes esame pašaukti būti šventais (1 Petro 1:16), ir jeigu šie standartai yra šventi vyresniesiems bei diakonams, tuomet jie yra šventi visiems.

Efeziečiams 5:22-33 kalba apie santykius tarp vyro ir žmonos. Kai kalbama apie vyrą (vienaskaita), visuomet kalbama apie žmoną (vienaskaita). “Vyras yra žmonos galva [vienaskaita] <…> Kas myli savo žmoną [vienaskaita], myli save patį . Todėl žmogus paliks tėvą bei motiną ir susijungs su savo žmona [vienaskaita], ir du taps vienu kūnu <…> Taigi kiekvienas iš jūsų tegul myli savo žmoną [vienaskaita] taip, kaip save patį, o žmona [vienaskaita] tegerbia savo vyrą [vienaskaita].” Kolosiečiams 3:18-19 yra panaši ištrauka ir joje kreipiamasi į vyrus ir žmonas daugiskaitoje, bet iš konteksto aišku, kad Paulius kreipiasi į visus vyrus ir žmonas tarp Koloso tikinčiųjų, o ne sako, kad vyras turėtų turėti daug žmonų. Efeziečiams 5:22-33 išskirtinai apibūdina santuokinius santykius. Jeigu poligamija buvo leistina, tuomet Kristaus santykių su Jo kūnu (bažnyčia) bei žmonos-vyro santykių iliustracija sugriūtų.

3) Kodėl tai pasikeitė? Dievas atstatė santuoką į jos pradinį sumanymą, o ne uždraudė kažką, ką seniau leido. Netgi grįžtant prie Adomo ir Ievos, poligamija nebuvo Dievo sumanymas. Atrodo, kad Dievas leido poligamiją, kad išspręstų problemą, ir tai nebuvo tobula. Daugumoje modernių visuomenių nebėra jokio poreikio poligamijos egzistavimui. Daugumoje šiandieninių kultūrų moterys gali savimi pasirūpinti ir apsisaugoti, tuo panaikindamos vienintelį „teigiamą“ poligamijos aspektą. Be to, dauguma modernių tautų poligamiją padarė nelegalia. Pasak Romiečiams 13:1-7, mes turime paklusti valdžios įsakymams. Vienintelis atvejis, kada mes galime nepaklusti įstatymui yra, kai tai prieštarauja Dievo įsakymams (Apaštalų darbų 5:29). Kadangi Dievas leido, bet neįsakė poligamijos, mes turėtume laikytis įstatymo, kuris tai draudžia.

Ar yra situacijų, kuriose poligamija būtų leidžiama ir šiandien? Galbūt, bet sunku įsivaizduoti situaciją, kuriai nebūtų galima rasti kito sprendimo. Mes esame įsitikinę, kad poligamija neneša Dievui šlovės ir nėra Jo sukurtas santuokos idealas, nes Biblijoje kalbama apie tapima „vienu kūnu“, vienybę ir harmoniją santuokoje, ir šiandien nebėra poreikio poligamystei.


Grįžti į svetainę lietuvių kalba


Kodėl Biblijoje Dievas leido poligamystę / dvipatystę?