Kokia nuodėmė yra iki mirties?



Klausimas: Kokia nuodėmė yra iki mirties?

Atsakymas:
Pirmas Jono 5:16 yra viena iš sudėtingiausių Naujojo Testamento eilučių. „Jei kas mato nusidedant savo brolį, tačiau ne iki mirčiai, teprašo, ir Dievas duos jam gyvybę, būtent tiems, kurie nusideda ne iki mirčiai. Yra nuodėmė iki mirčiai, ir aš kalbu ne apie ją, kad būtų prašoma.“ Nors ir yra daugybė interpretacijų, nei viena iš jų pilnai neatsako į visus klausimus, kuriuos sukelia ši eilutė.

Geriausią interpretaciją randame palyginant šią eilutę su tuo, kas atsitiko Ananijui ir Sapfyrai Apaštalų darbų 5:1-10 (taip pat žr. 1 Korintiečiams 11:30). “Nuodėmė iki mirčiai“ yra tyčinė, sąmoninga nuodėmė, už kurią neatgailaujama. Dievas savo vaikus pašaukė šventumui (1 Petro 1:16), ir Dievas juos pataiso, kai jie nusideda. Mes nesame “baudžiami“ už nuodėmę, ta prasme, kad mes neprarandame išgelbėjimo ir nesame amžinai atskirti nuo Dievo, tačiau Jis mus auklėja. „Nes kurį Viešpats myli, tą griežtai auklėja, ir plaka kiekvieną sūnų, kurį priima“ (Hebrajams 12:6).

Pirmas Jono 5:16 moko, kad ateina laikas, kai Dievas nebegali leisti tikinčiajam toliau gyventi nuodėmėje neatgailaujant. Kai tas laikas ateina, Dievas gali nuspręsti paimti to užsispyrusio, nuodėmiaujančio tikinčiojo gyvybę. „Mirtis“ čia yra fizinė mirtis. Dievas kartais skaistina savo bažnyčią, pašalindamas tuos, kurie sąmoningai Jam nepaklūsta. Apaštalas Jonas paaiškina, kad yra skirtumas tarp „nuodėmės iki mirčiai“ ir „nuodėmės ne iki mirčiai“. Bažnyčioje ne su visomis nuodėmėmis elgiamasi vienodai, nes ne visos nuodėmės pakyla iki „nuodėmės iki mirčiai“ lygio.

Apaštalų darbų 5:1-10 ir 1 Korintiečiams 11:28-32 Dievas bažnyčioje tvarkė tyčines, iš anksto apgalvotas nuodėmes, atimdamas tų nusidėjėlių gyvybes. Paulius tikriausiai tai turėjo omenyje, kai 1 Korintiečiams 5:5 kalbėjo apie kūno sužlugdymą.

Jonas sako, kad mes turėtume melstis už krikščionis, kurie nusideda, nes Dievas girdi mūsų maldas. Tačiau gali ateiti laikas, kai Dievas nuspręs anksčiau užbaigti tikinčiojo gyvenimą dėl nuodėmės, už kurią jis neatgailavo. Maldos už tokius dėmesio nekreipiančius žmones bus neveiksmingos.

Dievas yra geras ir teisus. Laikui atėjus Jis mus padarys bažnyčia, kuri yra šlovinga, neturinti nei dėmės nei raukšlės, nei nieko tokio, bet yra šventa ir nesutepta (Efeziečiams 5:27). Kad tai įvykdytų, Dievas auklėja savo vaikus. Tesaugo mus Viešpats nuo kietos širdies, kuri mus nuvestų į nuodėmę iki mirties.


Grįžti į svetainę lietuvių kalba


Kokia nuodėmė yra iki mirties?