Kokia nuodėmė yra neatleistina?



Klausimas: Kokia nuodėmė yra neatleistina?

Atsakymas:
Neatleistina nuodėmė arba piktžodžiavimas Šventajai Dvasiai yra minimi Morkaus 3:22-30 ir Mato 12:22-32. Žodis „piktžodžiavimas“ gali būti apibūdinamas kaip „nepagarbus nesiskaitymas“. Šis terminas gali būti naudojamas kalbant apie Dievo keikimą arba tyčinį dalykų, susijusių su Dievu, žeminimą. Šiuo terminu taip apibūdintume blogio priskyrimą Dievui, arba neigimą gero, kuris Jam priklauso. Tačiau šis piktžodžiavimo atvejis Mato 12:31 konkrečiai vadinamas „piktžodžiavimu Dvasiai“. Šioje ištraukoje fariziejai matė neginčijamą įrodymą, kad Jėzus darė stebuklus Šventosios Dvasios jėga, tačiau jie teigė, kad Jį apsėdo Balzebulo demonas (Mato 12:24). Morkaus 3:30 Jėzus labai konkrečiai sako, kad jie piktžodžiavo Šventajai Dvasiai.

Taigi šis piktžodžiavimas yra Jėzaus Kristaus apkaltinimas (asmeniškai, žemėje), kad Jis yra demonų apsėstas. Yra ir kitų būdų, kuriais piktžodžiaujama Šventajai Dvasiai (pavyzdžiui, meluojant Jai, kaip Ananijo ir Sapfyros istorijoje Apaštalų darbų 5:1-10), bet toks Jėzaus apkaltinimas buvo išskirtinis piktžodžiavimas, kuris yra neatleidžiamas. Šios konkrečios nuodėmės prieš Šventąją Dvasią mes negalime pakartoti šiandien.

Vienintelė neatleidžiama nuodėmė šiandien yra pastovus netikėjimas. Nėra atleidimo žmogui, kuris miršta netikėjime. Jono 3:16 parašyta: „Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžiną gyvenimą.“ Vienintelė sąlygą, dėl kurios žmogus negaus atleidimo, yra nebuvimas tarp tų, kurie tiki Juo. Jėzus sakė: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane“ (Jono 14:6). Kai atmetame vienintelį kelią į išgelbėjimą, mes pasmerkiame save amžinybei pragare, nes savaime suprantama, kad vienintelio atleidimo atmetimas yra neatleidžiamas.

Yra daug žmonių, kurie yra baimėje, nes tiki, kad padarė nuodėmę, kurios Dievas negali atleisti. Jie jaučiasi taip lyg jiems nėra jokios vilties, nesvarbu, ką jie bedarytų. Šėtonas būtent to ir nori. Jis trokšta, kad mes darbuotumemės su tokiu neteisingu supratimu. Jeigu žmogus turi tokią baimę, jam tiesiog reikia ateiti pas Dievą, išpažinti savo nuodėmę, atgailauti ir priimti Dievo atleidimo pažadą. „Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, Jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių“ (1 Jono 1:9). Ši eilutė mus patikina, kad Dievas yra pasiruošęs atleisti bet kokią nuodėmę. Jeigu mes ateiname pas Jį su atgaila, Jis mums atleis, kad ir kokia baisi būtų mūsų nuodėmė. Jeigu tave šiandien spaudžia kaltės našta, Dievas kupinas meilės ir užuojautas laukia tavęs su ištiestomis rankomis. Jis niekada nenuvils ir Jis visada atleis tiems, kurie ateina pas Jį.


Grįžti į svetainę lietuvių kalba


Kokia nuodėmė yra neatleistina?