Klausimas
Kokie yra veiksmingos maldos trukdžiai?
Atsakymas
Pati aiškiausia veiksmingos maldos kliūtis yra neišpažinta nuodėmė širdyje to, kuris meldžiasi. Kadangi Dievas yra šventas, kai mes ateiname pas Jį su neišpažinta nuodėme, tarp mūsų yra barjeras. „Bet jūsų nusikaltimai atskyrė jus nuo jūsų Dievo ir jūsų nuodėmės paslėpė Jo veidą, kad Jis nebegirdėtų“ (Izaijo 59:2). Dovydas iš patirties žinojo, kad Dievas yra toli nuo tų, kurie bando slėpti nuodėmę: „Jei nedorai elgtis būčiau ketinęs širdyje, tai Viešpats nebūtų išklausęs“ (Psalmių 66:18).
Biblijoje minimos kelios nuodėmės sritys, kurios trukdo mums efektyviai melstis. Kai mes gyvename pagal kūną, o ne pagal Dvasią, mes susiduriame su kliūtimis mūsų trokšimuose melstis ir sugebėjime efektyviai melstis. Nors kai gimėme iš naujo, mes gavome naują prigimtį, ši prigimtis vis dar gyvena mūsų senuose kūnuose- sugedusioje ir nuodėmingoje „palapinėje“. Tik tuomet, kai mes stropiai mariname kūniškus darbus (Romiečiams 8:13) ir atsiduodame Dvasios vedimui teisinguose santykiuose su Dievu, mes neleidžiame kūnui kontroliuoti mūsų veiksmų, nusistatymo ir motyvų. Tik tuomet mes sugebame melstis artimame bendravime su Dievu.
Vienas iš kūniško gyvenimo požymių yra savanaudiškumas, kuris trukdo maldos veiksmingumui. Kai mes meldžiamės su savanaudiškais motyvais ir prašome dalykų, kurių mes norime, o ne tų, kurių Dievas nori, mūsų motyvai trukdo mūsų maldoms. „Ir štai kokį pasitikėjimą mes turime Juo: jei ko tik prašome pagal Jo valią, Jis girdi mus“ (1 Jono 5:14). Prašyti pagal Dievo valią yra tas pats, kas prašyti atsiduodant Jo valiai, kokia ji bebūtų, nesvarbu, ar mes žinome ją ar ne. Kaip ir visuose dalykuose, taip ir maldoje Jėzus yra mūsų pavyzdys. Jis visuomet meldėsi pagal Tėvo valią: „tačiau tebūna ne mano, bet Tavo valia!” (Luko 22:42). Savanaudiškos maldos siekia patenkinti mūsų savanaudiškus troškimus. Mes neturėtume tikėtis Dievo atsakymo į tokias maldas. „Jūs prašote ir negaunate, nes blogo prašote- savo užgaidoms išleisti“ (Jokūbo 4:3).
Kai gyvename savanaudiškus ir kūniškų troškimų kupinus gyvenimus, mūsų širdys sukietėja, ir mes nebesame jautrūs kitų žmonių poreikiams. Tai yra dar viena kliūtis mūsų maldose. Jeigu mums nerūpi kitų žmonių poreikiai, mes negalime tikėtis, kad Dievui rūpės mūsų. Kai mes ateiname pas Dievą maldoje, mes pirmiausia turėtume rūpintis Dievo valia ir paskui kitų žmonių poreikiais. Toks elgesys yra kitų laikymo aukščiau už save ir rūpinimusi jų poreikiais labiau negu savo rezultatas (Filipiečiams 2:3-4).
Didžiulė kliūtis maldos veiksmingume yra neatleidimas kitiems. Kai mes atsisakome atleisti kitiems, mūsų širdyse įsišaknija kartėlis, kuris užgniaužia mūsų maldas. Kaip mes galime tikėtis, kad Dievas išlies savo palaiminimus ant mūsų, nevertų nusidėjėlių, jeigu mes patys nekenčiame ir pykstame ant kitų? Šis principas yra nuostabiai iliustruotas Mato 18:23-35 palyginime apie neatlaidų tarną. Ši istorija mus moko, kad Dievas mums atleido nesuskaičiuojamą skolą (mūsų nuodėmę), ir Jis tikisi, kad mes atleisime kitiems taip, kaip mums buvo atleista. Jeigu mes to nedarysime, tai taps kliūtimi mūsų maldose.
Dar viena didelė kliūtis yra netikėjimas ir abejonės. Tai nereiškia, kad vien dėl to, kad mes ateiname pas Dievą įsitikinę, kad Jis duos, ko prašome, Jis kažkaip yra įpareigotas mums atsakyti. Melstis be abejonių reiškia melstis saugiai tikint ir suprantant Dievo charakterį, Jo prigimtį ir motyvus. „O be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui. Kas artinasi prie Dievo, tam būtina tikėti, kad Jis yra ir kad uoliai Jo ieškantiems atsilygina“ (Hebrajams 11:6). Mes labai įžeisime Dievą, jeigu ateidami pas Jį maldoje dvejosime Jo charakteriu, Jo tikslais ir pažadais. Mes turime tvirtai tikėti, kad Jis sugebės mums duoti viską, ko mes prašome, pagal savo valią ir Jo planus mūsų gyvenimams. Mes turime melstis suprasdami, kad Jo planas mūsų gyvenimui yra pats geriausias. „Bet tegul prašo tikėdamas, nė kiek neabejodamas, nes abejojantis panšus į jūros bangą, varinėjamą ir blaškomą vėjo. Toksai žmogus tenemano ką nors gausiąs iš Viešpaties,- toks svyruojantis, visuose savo keliuose nepastovus žmogus“ (Jokūbo 1:6-8).
Nesantaika namuose taip pat yra didelė kliūtis. Petras tai konkrečiai mini kaip kliūtį vyro maldoms, kurio nusistatymas apie žmoną nėra dievotas. „Ir jūs, vyrai, gyvenkite su žmonomis supratingai, kaip su silpnesniu indu, gerbdami jas kaip gyvenimo malonės bendrapaveldėtojas, kad jūsų maldos nebūtų trukdomos“ (1 Petro 3:7). Kai šeimoje yra rimtų nesutarimų ir šeimos galva nepasižymi savybėmis, kurias Petras išvardijo, tai trukdo vyro santykiams su Dievu. Žmonos taip pat turi elgtis pagal biblinius principus ir būti atsidavusios savo vyrams, kad jų maldos nebūtų trukdomos (Efeziečiams 5:22-24).
Visi šie trukdžiai gali būti panaikinti, kai mes ateiname pas Dievą maldoje su atgaila ir išpažintimi. 1 Jono 1:9 mes esame patikinami, kad „Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, Jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių.“ Kai mes tai padarome, mes galime mėgautis bendravimu su Dievu be jokių trukdžių. Ne tik mūsų maldos bus išgirstos ir atsakytos, bet ir mes patys būsime pripildyti džiaugsmu.
English
Kokie yra veiksmingos maldos trukdžiai?
