Klausimas
Koks yra ryšys tarp maldos ir pasninko?
Atsakymas
Nors Šventajame Rašte nėra paaiškintas tikslus ryšys tarp maldos ir pasninko, jis yra matomas visose situacijose, kur malda ir pasninkas yra kartu aprašyti. Atrodo, kad Senajame Testamente pasninkas ir malda buvo susiję su poreikiu, priklausomybe ir/arba nusižeminimu bei bejėgiškumu, susidūrus arba laukiant nelaimės. Senajame Testamente malda ir pasninkas yra kartu naudojami gedint, atgailaujant ir/arba turint didelį dvasinį poreikį.
Pirmame Nehemijo skyriuje, aprašytas Nehemijas, kuris meldžiasi ir pasninkauja, nes yra labai nusiminęs dėl naujienų apie Jeruzalę, kuri buvo nusiaubta. Ištisas dienas jis verkė, pasninkavo, išpažino savo žmonių nuodėmes ir maldavo Dievo gailestingumo. Jis taip intensyviai maldoje išliejo savo rūpesčius, kad sunku net įsivaizduoti, kad tokios maldos metu jis turėtų laiko „pertraukai“, kurios metu galėtų pavalgyti ir atsigerti. Jeruzalės suniokojimas taip pat paskatino Danielių panašiai elgtis: „Aš nukreipiau savo veidą į Viešpatį Dievą malda ir maldavimais su pasninku, ašutine ir pelenuose“ (Danieliaus 9:3). Kaip ir Nehemijas, Danielius pasninkavo ir meldė Dievą pasigailėti žmonių, sakydamas: „Mes nusidėjome ir nusikaltome, nedorai elgėmės, maištavome, atmetėme Tavo potvarkius ir nuostatus“ (5 eil.).
Keliose vietose Senajame Testamente pasninkas yra susietas su užtarimo malda. Dovydas pasninkavo ir meldėsi už savo sergantį vaiką (2 Samuelio 12:16), verkdamas Viešpaties akivaizdoje ir karštai jį užtardamas (21-22 eil.). Estera ragino Mordechajų ir žydus pasninkauti dėl jos, kai ji ruošėsi išeiti prieš savo vyrą, karalių (Esteros 4:16). Aiškiai matome, kad pasninkas ir peticijos yra glaudžiai susijusios.
Naujajame Testamente taip pat yra atvejų, kur malda ir pasninkas naudojami kartu, tačiau jie nėra susiję su atgaila ar išpažintimi. Pranašė Ona „nesitraukdavo nuo šventyklos, tarnaudama Dievui per dienas ir naktis pasninkais bei maldomis“ (Luko 2:37). Kai Onai buvo 84 metai, malda ir pasninkas buvo dalis jos tarnavimo Viešpačiui Jo šventykloje, kur ji laukė pažadėtojo Izraelio Gelbėtojo. Taip pat Naujajame Testamente aprašyta Antiochijos bažnyčia, kuri garbindama pasninkavo, kai Šventoji Dvasia jiems prakalbo apie Silo ir Pauliaus pašventimą Viešpaties darbui. Tuo metu jie meldėsi ir pasninkavo, uždėjo rankas ant tų dviejų vyrų ir juos išsiuntė tarnystei. Taigi mes matome, kad šie maldos ir pasninko pavyzdžiai yra Viešpaties garbinimo ir Jo palankumo ieškojimo sudedamosios dalys. Tačiau niekur nerašoma, kad Viešpats bus labiau linkęs atsakyti į maldas, jeigu jos bus kartu su pasninku. Atrodo, kad pasninkas kartu su malda parodo žmonių, kurie meldžiasi, nuoširdumą ir situacijos, dėl kurios jie meldžiasi, svarbumą.
Vienas dalykas yra labai aiškus- pasninko teologija yra prioritetų teologija, kurioje tikintieji turi progą skirti visą savo dėmesį Viešpačiui ir dvasinio gyvenimo rūpesčiams. Šis atsidavimas pasireikš žmogaus trumpalaikiu susilaikymu nuo normalių ir gerų dalykų, tokių kaip maisto ir gėrimų, tam, kad žmogus mėgautųsi netrukdomu bendravimu su mūsų Tėvu. Pasninkaujant ar nepasninkaujant, tai, kad mes galime „drąsiai įeiti į Švenčiausiąją dėl Jėzaus kraujo“ (Hebrajams 10:19), yra vienas iš nuostabiausių dalykų, kuriuos mes turime Kristuje. Malda ir pasninkas neturėtų būti našta ar pareiga, bet Dievo gerumo ir gailestingumo Jo vaikams šventimas.
English
Koks yra ryšys tarp maldos ir pasninko?
