Kas yra kūniškas krikščionis?



Klausimas: Kas yra kūniškas krikščionis?

Atsakymas:
Ar tikras krikščionis gali būti kūniškas? Atsakydami į šį klausimą, pirmiausia apibrėžkime termino „kūniškas“ reikšmę. Žodis „kūniškas“ yra išverstas iš graikų žodžio „sarkikos“. Šis būdvardis naudojamas 1 Korintiečiams 3:1-3, kalbant apie krikščionis. Šioje ištraukoje, apaštalas Paulius skaitytojus vadina „broliais“- beveik visada šis terminas naudojamas kreipiantis į kitus krikščionis. Toje pačioje eilutėje Paulius juos vadina kūniškais. Taigi galime daryti išvadą, kad krikščionys gali būti kūniški. Biblijoje aiškiai parašyta, kad nėra nei vieno be nuodėmės (1 Jono 1:8). Kiekvieną kartą nusidėdami, mes elgiamės kūniškai.

Tačiau svarbu suprasti, jog, nors krikščionis gali laikinai būti kūniškas, tikras krikščionis nebus kūniškas visą savo gyvenimą. Kai kurie piktnaudžiauja „kūniško krikščionio“ idėja, sakydami, kad žmonės gali įtikėti Kristumi, o po to visą likusį gyvenimą gyventi kūniškai, be jokių įrodymų, kad jie atgimė iš naujo ir tapo nauju kūriniu (2 Korintiečiams 5:17). Toks supratimas nėra paremtas Biblija. Jokūbo 2 skyriuje aiškiai parašyta, kad tikras tikėjimas visada pasireikš gerais darbais. Efeziečiams 2:8-10 taip pat parašyta, kad, nors mes ir esame išgelbėti malone per tikėjimą, mūsų išgelbėjimas pasireikš darbais. Ar gali krikščionis nuopolio arba maišto metu atrodyti kūniškas? Taip. Ar tikras krikščionis pasiliks kūniškas? Ne.

Kadangi amžinas saugumas yra Šventojo Rašto faktas, net ir kūniškas krikščionis yra išgelbėtas. Neįmanoma prarasti išgelbėjimo, nes jis yra Dievo dovana, kurios Jis nepasiims atgal (žr. Jono 10:28; Romiečiams 8:37-39; 1 Jono 5:13). Net ir 1 Korintiečiams 3:15 kūniškas krikščionis yra patikinamas dėl jo išgelbėjimo: „O kieno darbas sudegs, tas turės nuostolį, bet jis pats bus išgelbėtas, tačiau kaip per ugnį.“ Tai nėra klausimas, ar žmogus, kuris gyvena kūniškai, bet sakosi esąs išgelbėtas, praras savo išgelbėjimą, bet ar tas žmogus tikrai buvo išgelbėtas (1 Jono 2:19).

Krikščionys, kurie tampa kūniški, gali tikėtis, jog Dievas su meile juos auklės (Hebrajams 12:5-11), tam, kad jie būtų atstatyti į artimus santykius su Juo ir išmoktų Jam paklusti. Mus išgelbėdamas Dievas trokšta, kad mes vis labiau panašėtume į Kristaus atvaizdą (Romiečiams 12:1-2), tamptume vis labiau dvasiški ir mažiau kūniški. Šis procesas vadinamas šventėjimu. Iki tol, kol mes būsime išlaisvinti iš savo nuodėmingų kūnų, mes turėsime kūniškumo protrūkių. Tačiau tikro krikščionio gyenime šie kūniškumo protrūkiai bus išimtis, o ne norma.


Grįžti į svetainę lietuvių kalba


Kas yra kūniškas krikščionis?