Ar krikščionys turėtų toleruoti kitų žmonių religinius įsitikinimus?



Klausimas: Ar krikščionys turėtų toleruoti kitų žmonių religinius įsitikinimus?

Atsakymas:
Šiame „tolerancijos“ amžiuje, moralinis relativizmas giriamas kaip didžiausia vertybė. Pasak relativistų, kiekviena filosofija, idėja ar tikėjimo sistema yra vienodai vertinga ir turi būti vienodai gerbiama. Tie, kurie palaiko vieną tikėjimo sistemą labiau negu kitas arba, dar blogiau, tvirtina, jog žino absoliučią tiesą, yra laikomi siaurapročiais, neišsilavinusiais ir netgi fanatikais.

Savaime suprantama, kad skirtingos religijos tiki nesuderinamais dalykais, ir relativistai niekaip negali logiškai sutaikyti akivaizdžių prieštaravimų. Pavyzdžiui, Biblijoje parašyta, kad „žmonėms skirta vieną kartą mirti, po to- teismas“ (Hebrajams 9:27), o kai kurios rytų religijos tiki reinkarnacija. Tai ar mes mirštam vieną kartą ar daug kartų? Abu mokymai negali būti teisingi. Relativistai pakeičia tiesos apibūdinimą ir sukuria paradoksalų pasaulį, kuriame egzistuoja daugybė tarpusavyje prieštaraujančių „tiesų“.

Jėzus sakė: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane“ (Jono 14:6). Krikšionys priimė tiesą ne tik kaip sąvoką/idėją, bet kaip Asmenį. Toks Tiesos supratimas atskiria krikščionį nuo taip vadinamų šios dienos „plačių pažiūrių“. Krikščionis viešai pripažino, kas Jėzus prisikėlė iš numirusių (Romiečiams 10:9-10). Jeigu jis tikrai tiki prisikėlimu, tuomet kaip jis gali būti „plačių pažiūrių“, kai netikintieji sako, kad Jėzus niekada neprisikėlė? Jeigu krikščionis neigia aiškias Dievo Žodžio tiesas, jis išduoda Dievą.

Iki šiol mes naudojome tik fundamentales tiesas kaip pavyzdžius. Kai kurios tiesos (tokios kaip Kristaus prisikėlimas kūne) yra neginčijamos. Kiti dalykai yra diskutuojami, pavyzdžiui, kas parašė laišką Hebrajams arba kas buvo dyglys Pauliaus kūne. Mes neturėtume ginčytis dėl menkesnių dalykų (2 Timotiejui 2:23; Tito 3:9).

Net ir tada, kai ginčas/diskusija yra apie svarbias doktrinas, krikščionys turėtų būti susivaldantys ir gerbiantys kitus. Nesutikti su pozicija yra viena, bet menkinti kitą žmogų visai kas kita. Mes turime tvirtai laikytis tiesos, bet tuo pačiu metu užjausti tuos, kurie turi klausimų apie Tiesą. Kaip Jėzus mes turime būti pilni tiesos ir malonės (Jono 1:14). Petras puikiai apibūdino balansą tarp atsakymo ir nuolankumo: „Šventu laikykite Viešpatį Dievą savo širdyse, visada pasiruošę atsakyti kiekvienam klausiančiam apie jumyse esančią viltį romiai ir pagarbiai“ (1 Petro 3:15).


Grįžti į svetainę lietuvių kalba


Ar krikščionys turėtų toleruoti kitų žmonių religinius įsitikinimus?