Kas yra krikščioniškas dvasingumas?



Klausimas: Kas yra krikščioniškas dvasingumas?

Atsakymas:
Kai mes atgimstame iš naujo, mes gauname Šventąją Dvasią, kuri mus užantspauduoja iki atpirkimo dienos (Efeziečiams 1:13; 4:30). Jėzus prižadėjo, kad Šventoji Dvasia mus įves “į visą tiesą“ (Jono 16:13). Tos tiesos dalis yra Dievo dalykų pritaikymas mūsų gyvenimuose. Kai jie yra pritaikomi, tikintysis pasirenka, ar leisti Šventajai Dvasiai jį kontroliuoti, ar ne. Tikras krikščioniškas dvasingumas remiasi atgimusio iš naujo tikinčiojo leidimu Šventajai Dvasiai jam vadovauti ir kontroliuoti jo gyvenimą.

Apaštalas Paulius sakė tikintiesiems būti pripildytiems Šventąja Dvasia: „Ir nepasigerkite vynu, kuriame pasileidimas, bet būkite pilni Dvasios“ (Efeziečiams 5:18). Šiame sakinyje yra naudojamas tęstinis laikas ir tai reiškia, kad mes turime nuolatos būti pripildyti Dvasia. „Būti pripildytiems Dvasia“ paprasčiausiai reiškia, kad mes leidžiame Šventajai Dvasiai mus kontroliuoti ir nepasiduodame savo kūniškos prigimties troškimams. Šioje ištraukoje Paulius palygina du dalykus. Kai žmogus yra kontroliuojamas vyno, jis yra girtas ir pasižymi tam tikromis savybėmis, pvz.: neaiškia kalba, svyravimu vaikščiojant ir nesugebėjimu daryti sprendimus. Taip, kaip matydami tas savybes, mes galime atskirti, kada žmogus yra girtas, mes galime atskirti ir iš naujo atgimusį tikintįjį, kuris yra Šventosios Dvasios valdomas, nes jis pasižymi Dvasios savybėmis. Tas savybes mes randame Galatams 5:22-23, ir jos vadinamos “Dvasios vaisiais”. Tai yra tikras krikščioniškas dvasingumas, kuris pasireiškia dėl Dvasios veikimo tikinčiajame. Toks charakteris nėra žmogaus pastangų rezultatas. Iš naujo gimęs tikintysis, kuris yra Švetosios Dvasios valdomas, pasižymi protinga kalba, pastoviu dvasiniu gyvenimu ir sprendimais, kurie yra paremti Dievo Žodžiu.

Taigi krikščioniškas dvasingumas priklauso nuo mūsų sprendimo „žinoti ir augti“ kasdieniuose santykiuose su Viešpačiu Jėzumi Kristui, atsiduodant Šventosios Dvasios tarnystei mūsų gyvenimuose. Tai reiškia, kad, kaip krikščionys, mes pasirenkame išlaikyti tyrus santykius su Šventąja Dvasia per išpažintį (1 Jono 1:9). Kai nusidėdami mes nuliūdiname Dvasią (Efeziečiams 4:30; 1 Jono 1:5-8), mes pastatome barjerą tarp savęs ir Dievo. O kai mes atsiduodame Šventosios Dvasios tarnystei, mūsų santykiuose nėra trukdžių (1 Tesalonikiečiams 5:19). Krikščioniškas dvasingumas yra sąmoningas bendravimas su Kristaus Dvasia, kuriam netrukdo mūsų kūniškumas ir nuodėmė. Krikščioniškas dvasingumas išvystomas, kai iš naujo atgimęs tikintysis nusprendžia pastoviai atsiduoti Šventosios Dvasios tarnystei.


Grįžti į svetainę lietuvių kalba


Kas yra krikščioniškas dvasingumas?