Kaip aš galiu patirti džiaugsmą savo krikščioniškame gyvenime?



Klausimas: Kaip aš galiu patirti džiaugsmą savo krikščioniškame gyvenime?

Atsakymas:
Mes visi trokštame patirti džiaugsmą, tačiau dažnai atrodo, kad mes negalime į jį įsikibti. Džiaugsmas turėtų būti kiekvieno krikščionio gyvenimo dalis. Džiaugsmas yra Šventosios Dvasios vaisius, kuris pagaminamas tik per Dievo darbą mumyse.

Mes žinome, kad net ir labiausiai subrendę krikščionys savo gyvenime turi laikotarpių, kuriuose nėra džiaugsmo. Pavyzdžiui, Jobas gailėjosi, kad jis gimė (Jobo 3:11). Dovydas meldėsi, kad būtų perkeltas kitur, kur nebereikėtų gyventi šioje realybėje (Psalmių 55:6-8). Elijas, net ir po to, kai ugnimi iš dangaus nugalėjo 450 Baalo pranašų (1 Karalių 18:16-46), pabėgo į dykumą ir prašė Dievo, kad Jis pasiimtų jo gyvybę (1 Karalių 19:3-5). Taigi kaip mes galime patirti džiaugsmą savo krikščioniškame gyvenime?

Pirmiausia mums reikia suprasti, kad džiaugsmas nėra tas pats, kas laimė. Laimė yra paremta aplinkybėmis ir yra trumpalaikė. Džiaugsmas yra širdies pozicija. Žodžio džiaugsmas šaknis graikų kalboje yra chara, kuri yra glaudžiai susijusi su Graikų žodžiu charis, kuris reiškia „malonė“. Džiaugsmas yra Dievo dovana ir mūsų atsakas į Dievo dovanas. Mes esame pripildomi džiaugsmu, kai sąmoningai suprantame Dievo malonę ir Jo palankumą.

Taigi tai žinant, mums pasidaro akivaizdu, jog tam, kad patirtume džiaugsmą, mums reikia sutelkti savo dėmesį į Dievą. Vietoje to, kad mąstytume apie sunkumus ar dalykus, kurie atima mūsų pasitenkinimą, mes galime mąstyti apie Dievą. Tai nereiškia, kad mes turėtume neigti savo nepasitenkinimą ar paslėpti neigiamas emocijas. Kaip dauguma psalmistų mums parodė, mes galime išlieti savo širdį prieš Dievą. Mes Jam galime tiesiai šviesiai pasakyti apie visus dalykus, kurie mus skaudina. Bet kai atiduodame Jam visus tuos dalykus, mums reikia prisiminti, kas Jis yra. Psalmės 3, 13, 18 ir 103 yra geri pavyzdžiai.

Nors Paulius laišką Filipiečiams parašė būdamas kalėjime, jame daug kalbama apie džiaugsmą. Filipiečiams 4:4-8 pateikia keletą patarimų, kaip patirti džiaugsmą krikščioniškame gyvenime: „Džiaukitės Viešpatyje visuomet! Ir vėl kartoju: džiaukitės! Jūsų romumas tebūna žinomas visiems. Viešpats yra arti!Niekuo nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą, saugos jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje. Pagaliau, broliai, mąstykite apie tai, kas tikra, garbinga, teisinga, tyra, mylima, giriama,- apie visa, kas dora ir šlovinga.“ Šioje ištraukoje matome, kaip svarbu yra garbinti Dievą, prisiminti, kad Jis yra arti, melstis už tai, kas mums neduoda ramybės, ir susitelkti ties gerais dalykais, kurie ateina iš Dievo. Mes patiriame džiaugsmą, kai sąmoningai nusprendžiame garbinti Dievą. Dovydas rašė, kad Dievo Žodžio studijavimas mums gali teikti džiaugsmą (Psalmių 19:8). Mes patiriame džiaugsmą bendraudami su Dievu maldoje. Ir mes taip pat patiriame džiaugsmą, kai savo dėmesį sutelkiame ties gerais dalykais, o ne sunkiomis aplinkybėmis ir nepasitenkinimu.

Jėzus taip pat davė nurodymų apie džiaugsmą. Jono 15 skyriuje Jis kalbėjo apie pasilikimą Jame ir paklusnumą Jam. Jis sakė: „Kaip mane Tėvas pamilo, taip ir Aš jus pamilau. Pasilikite mano meilėje! Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip Aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku Jo meilėje. Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse liktų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų“ (Jono 15:9-11). Taigi norėdami patirti džiaugsmą savo gyvenime, mes turime paklusti Dievui.

Dar vienas dalykas, padedantis patirti džiaugsmą krikščioniškame gyvenime, yra bendruomenė. Dievas leido Elijui pailsėti ir tada jam atsiuntė žmogų, Eliziejų, kad jam padėtų (1 Karalių 19:19-21). Mums taip pat reikia draugų, su kuriais galėtume pasidalinti savo nuoskaudomis ir skausmu (Ekleziasto 4:9-12). Hebrajams 10:19-25 parašyta: „Taigi, broliai, <...> žiūrėkime vieni kitų, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus. Neapleisdami savųjų susirinkimo, kaip kai kurie yra pratę, bet raginkime veni kitus juo labiau, juo aiškiau regime besiartinančią dieną.“ Mes žinome, kad dėl Dievo malonės, mes galime maldoje drąsiai artintis prie Jo sosto (Hebrajams 10:19). Mes žinome, kad mūsų nuodėmės yra nuplautos (Hebrajams 10:22). Ir mes priklausome naujai bendruomenei, tikinčiųjų šeimai. Kartu su kitais tikinčiaisiais mes tvirtai laikomės savo tikėjimo ir pasitikime Dievo charakteriu. Mes taip pat padrąsiname vienas kitą. Krikščionys nepriklauso šiam pasauliui (Jono 17:14-16; Filipiečiams 3:20). Mes trokštame būti su Dievu ir trokštame, kad būtume atsatyti į pradinį dizainą. Gyvenimas gali būti vienišas ir kupinas nusivylimų. Kiti žmonės mums padeda nepamiršti tiesos, padeda nešti mūsų naštas ir sustiprina mus tolimesnei kelionei (Galatams 6:10; Kolosiečiams 3:12-14).

Krikščionio gyvenimas turi pasižymėti džiaugsmu. Tai yra Šventosios Dvasios vaisius ir Dievo dovana. Sutelkdami savo dėmesį ties Dievo tiesa, bendraudami su Juo maldoje ir pasitikėdami tikinčiųjų bendruomene, kurią Jis mums parūpino, mes priimame tą dovaną.


Grįžti į svetainę lietuvių kalba


Kaip aš galiu patirti džiaugsmą savo krikščioniškame gyvenime?