Kas aš esu Kristuje?



Klausimas: Kas aš esu Kristuje?

Atsakymas:
2 Korintiečiams 5:17 parašyta: „Taigi, jei kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys. Kas sena- praėjo, štai visa tapo nauja“. Graikų kalboje yra du žodžiai, kurie Biblijoje verčiami kaip „naujas“. Pirmasis žodis yra neos, kuris reiškia kažką, kas buvo ką tik sukurtas, tačiau yra toks pats kaip kiti dalykai, kurie jau egzistuoja. Šioje eilutėje žodis „naujas“ yra išverstas iš žodžio kainos, kuris reiškia „kažkas, kas buvo ką tik sukurtas ir nėra panašus į nieką kitą“. Kristuje mes esame visiškai nauji kūriniai. Taip kaip Dievas iš nieko sukūrė dangų ir žemę, taip Jis sukūrė ir mus. Jis mus padaro visiškai naujus, o ne tik aptvarko mūsų senąjį žmogų. Kristuje mes esame „dieviškos prigimties“ dalininkai (2 Petro 1:4). Pats Dievas, Šventosios Dvasios asmenyje, apsigyvena mumyse. Mes esame Kristuje, ir Jis yra mumyse.

Kristuje mes esame atkurti, atnaujinti ir gimę iš naujo. Mūsų sena prigimtis buvo kūniška, o šitas naujas kūrinys yra dvasinis. Mūsų nauja prigimtis bendrauja su Dievu, Jam paklūsta ir tarnauja Jam. Sena prigimtis nesugeba to nei daryti nei trokšti. Sena prigimtis yra mirus dvasiniams dalykams ir negali savęs prikelti. Ji yra mirus nusikaltimais (Efeziečiams 2:1) ir gali būti prikelta tik antgamtiniu prikėlimu, kuris įvyksta, kai mes ateiname pas Kristų ir Jis apsigyvena mumyse. Kristus mums duoda visiškai naują ir šventą prigimtį ir nesugędusį gyvenimą. Mūsų senas gyvenimas, kuris dėl nuodėmės buvo miręs Dievui, yra palaidotas, o mes prisikeliame, kad “gyventume naują gyvenimą” (Romiečiams 6:4).

Jeigu mes priklausome Kristui, mes esame su Juo suvienyti ir nebesame nuodėmės vergai (Romiečiams 6:5-6); Jame mes esame atgaivinti (Efeziečiams 2:5); mes esame panašūs į Jo atvaizdą (Romiečiams8:29); mums nebėra pasmerkimo, mes gyvename ne pagal kūną, bet pagal Dvasią (Romiečiams 8:1); su kitais tikinčiaisiais mes esame Kristaus kūno dalis (Romiečiams 12:5). Tikintysis turi naują širdį (Ezechielio 11:19) ir yra palaimintas “visais dvasiniais palaiminimais danguje” (Efeziečiams 1:3).

Mums galbūt iškyla klausimas, kodėl mes taip dažnai negyvename pagal šį apibūdinimą, nors ir atidavėme savo gyvenimus Kristui ir esame užtikrinti savo išgelbėjimu. Taip yra todėl, kad mūsų naujos prigimtys yra mūsų kūnuose, ir jie abu nuolat kariauja. Sena prigimtis yra mirus, bet nauja prigimtis vis dar turi kariauti su sena „palapine“, kurioje ji gyvena. Blogis ir nuodėmė vis dar egzistuoja, tačiau tikintysis juos mato iš kitos perspektyvos, ir jie nebekontroliuoja jo. Kristuje mes galime pasirinkti priešintis nuodėmei, ko negalėjo padaryti senoji prigimtis. Dabar mes turime pasirinkimą maitinti naują prigimtį Dievo Žodžiu, malda ir paklusnumu, arba maitinti kūną apleidžiant tuos dalykus.

Kai mes esame Kristuje „mes esame daugiau negu nugalėtojai per Tą, kuris mus pamilo“ (Romiečiams 8:37) ir galime džiaugtis savo Gelbėtoju, kuriam visi dalykai yra įmanomi (Filipiečiams 4:13). Kristuje mes esame mylimi, saugūs ir turime atleidimą. Kristuje mes esame įvaikinti, išteisinti, atpirkti, sutaikyti ir išrinkti. Kristuje mes esame pergalingi, pripildyti džiaugsmu ir ramybe, ir turime tikrą gyvenimo prasmę. Koks nuostabus Gelbėtojas yra Kristus!


Grįžti į svetainę lietuvių kalba


Kas aš esu Kristuje?