Ar kalbėjimas kalbomis yra Dvasios turėjimo įrodymas?



Klausimas: Ar kalbėjimas kalbomis yra Dvasios turėjimo įrodymas?

Atsakymas:
Apaštalų darbų knygoje aprašyti trys kartai, kai Šventosios Dvasios gavimas įvyko kartu su kalbėjimu kalbomis- Apaštalų darbų 2:4; 10:44-46 ir 19:6. Tačiau šie trys atsitikimai yra vienitelės vietos Biblijoje, kur kalbėjimas kalbomis įrodė Šventosios Dvasios gavimą. Apaštalų darbų knygoje aprašyti tūkstančiai įtikėjusių Jėzumi žmonių, tačiau nieko nesakoma apie kalbėjimą kalbomis (Apaštalų darbų 2:41; 8:5-25; 16:31-34; 21:20). Niekur Naujajame Testamente nemokoma, kad kalbėjimas kalbomis yra vienintelis įrodymas, kad žmogus gavo Šventąją Dvasią. Naujasis Testamentas moko priešingai. Mums pasakyta, kad kiekvienas tikintysis Kristumi turi Šventąją Dvasią (Romiečiams 8:9; 1 Korintiečiams 12:13; Efeziečiams 1:13-14), bet ne kiekvienas tikintysis kalba kalbomis (1 Korintiečiams 12:29-31).

Tai kodėl tuomet tais trim atvejais Apaštalų knygoje kalbėjimas kalbomis buvo Šventosios Dvasios įrodymas? Apaštalų 2 skyriuje parašyta, kad apaštalai buvo pakrikštyti Ševntąja Dvasia ir Jos įgalinti skelbti Evangeliją. Apaštalai įgavo sugebėjimą kalbėti kitomis kalbomis, kad galėtų pasidalinti tiesa su žmonėmis, kalbančiais tomis kalbomis. Apaštalų darbų 10 skyriuje parašyta, kad apaštalas Petras buvo nusiųstas pasidalinti Evangelija su pagonimis. Petrui ir kitiems ankstyviesiems krikščionims būtų buvę sunku priimti į bažnyčią pagonis (ne žydų tautybės žmones). Dievas įgalino pagonis kalbėti kalbomis, kad parodytų, jog jie gavo tą pačią Šventąją Dvasią kaip ir apaštalai (Apaštalų darbų 10:47; 11:17).

Apaštalų darbų 10:44-47 tai taip apibūdina: „Petrui dar tebekalbant šiuos dalykus, Šventoji Dvasia nužengė ant visų, kurie klausėsi žodžio. Su Petru atvykę žydai stebėjosi, kad ir pagonims buvo išlieta Šventosios Dvasios dovana. Jie girdėjo juos kalbant kalbomis ir aukštinant Dievą. Tuomet Petras tarė: ‚Ar kas galėtų uždrausti pasikrikštyti jiems vandeniu- šiems, kurie, kaip ir mes, gavo Šventąją Dvasią?‘“ Petras vėliau naudojo šitą situaciją kaip įrodymą, kad Dievas tikrai gelbėjo pagonis (Apaštalų darbų 15:7-11).

Kalbėjimas kalbomis niekur nėra pristatytas kaip kažkas, ko kiekvienas tikintysis turėtų tikėtis, kai jis priima Jėzų Kristų kaip savo Gelbėtoją ir yra pakrikštytas Šventąja Dvasia. Iš visų Naujajame Testamente aprašytų atsivertimų tik dviejuose buvo kalbėjimas kalbomis tame kontekste. Kalbėjimas kalbomis buvo stebuklinga dovana, kuri turėjo specialų tikslą tam tikru laiku. Tai nėra ir niekada nebuvo vienintelis Šventosios Dvasios gavimo ženklas.


Grįžti į svetainę lietuvių kalba


Ar kalbėjimas kalbomis yra Dvasios turėjimo įrodymas?