Ar tikintysis turėtų jausti Šventąją Dvasią?



Klausimas: Ar tikintysis turėtų jausti Šventąją Dvasią?

Atsakymas:
Nors kai kurios Šventosios Dvasios tarnystės mums sukelia jausmus, pavyzdžiui įtikinimą dėl nuodėmės, paguodą, įgalinimą, tačiau Šventasis Raštas nemoko, kad mes turėtume paremti savo santykius su Šventąja Dvasia pagal tai, ką mes jaučiame. Kiekvienas atgimęs iš naujo tikintysis turi Šventąją Dvasią savyje. Jėzus sakė, kad, kai Guodėjas ateis, Jis bus su mumis ir mumyse. „Ir Aš paprašysiu Tėvą, ir Jis duos jums kitą Guodėją, kad Jis liktų su jumis per amžius. Tiesos Dvasią, kurios pasaulis neįstengia priimti, nes Jos nemato ir nepažįsta. O jūs Ją pažįstate, nes Ji yra su jumis ir bus jumyse (Jono 14:16-17). Kitaip tariant, Jėzus sunčia tokį kaip Jis pats, kuris bus su mumis ir mumyse.

Mes žinome, kad Šventoji Dvasia yra mumyse, nes taip parašyta Dievo Žodyje. Kiekvienas iš naujo gimęs tikintysis turi Šventąją Dvasią savyje, tačiau ne kiekvienas yra valdomas Šventosios Dvasios, ir tarp tų dviejų dalykų yra aiškus skirtumas. Kai pasirenkame gyventi pagal kūną, mes nesame Šventosios Dvasios valdžioje, nors Ji vis tiek yra mumyse. Apaštalas Paulius naudoja iliustraciją, kuri mums padeda geriau tai suprasti: „Ir nepasigerkite vynu, kuriame pasileidimas, bet būkite pilni Dvasios“ (Efeziečiams 5:18). Daug žmonių skaitydami šitą eilutę galvoja, kad Paulius kalba prieš vyno gėrimą. Tačiau šios pastraipos kontekstas yra mūsų vaikščiojimas Dvasioje ir Dvasinė kiekvieno Dvasią turinčio tikinčiojo kova. Taigi šiame Pauliaus teiginyje yra kažkas daugiau negu tik perspėjimas neprisigerti vynu.

Kai žmonės prisigeria vyno, jie pasižymi tam tikromis savybėmis: jie tampa nerangūs, jų kalba yra neaiški, ir jie negali priimti sprendimų. Apaštalas Paulius naudoja palyginimą. Taip, kaip žmonės, kurie yra valdomi vyno, pasižymi tam tikromis savybės, tie, kurie yra pripildyti Šventąja Dvasia, taip pat turėtų pasižymėti tam tikromis savybėmis. Galatams 5:22-24 yra aprašytas Dvasios vaisius. Tai yra Šventosios Dvasios vaisius, kuris turėtų būti matomas atgimusių iš naujo tikinčiųjų, kurie yra kontroliuojami Dvasios, gyvenimuose.

Efeziečiams 5:18 panaudotas veiksmažodis „būkite pilni“ yra tęstinumo formoje ir reiškia, kad mes nuolat turime būti pripildyti Šventąja Dvasia. Kadangi tai yra paraginimas, tai reiškia, kad įmanoma nebūti pripildytiems Šventąja Dvasia ar būti Jos kontroliuojamiems. Likusi Efeziečiams 5 skyrio dalis kalba apie Dvasios pripildyto tikinčiojo savybes. „kalbėdami vieni kitiems psalmėmis, himnais bei dvasinėmis giesmėmis, giedodami ir šlovindami savo širdyse Viešpatį, visada už viską dėkodami Dievui Tėvui mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu, paklusdami vieni kitiems Dievo baimėje“ (Efeziečiams 5:19-21).

Mes esame pripildyti Šventąja Dvasia ne dėl to, kad mes taip jaučiamės, bet dėl to, kad tai yra krikščionio privilegija ir nuosavybė. Šventosios Dvasios pripildymas arba būvimas Šventosios Dvasios valdžioje yra paklusnumo Viešpačiui rezultatas. Tai yra malonės dovana, o ne emocinis jausmas. Emocijas gali ir dažnai apgauna mus. Mes galime save įtikinti, kad kažką jaučiame, bet tai gali būti iš kūno, o ne iš Šventosios Dvasios. „Sakau: gyvenkite Dvasia, ir jūs nevykdysite kūno geismų <...> Jei gyvename Dvasia, tai ir elkimės pagal Dvasią“ (Galatams 5:16,25).

Taigi yra atvejų, kai mes negalime paneigti, kad stipriai jaučiame Dvasios būvimą ir Dvasios jėgą, ir tai dažnai yra emocinė patirtis. Kai tai nutinka, tai yra nepaprastas džiaugsmas. Karalius Dovydas “šoko prieš Viešpatį iš visų jėgų” (2 Samuelio 6:14), kai jie nešė Viešpaties sandoros skrynią į Jeruzalę. Šventosios Dvasios džiaugsmo jautimas yra supratimas, kad mes, Dievo vaikai, esame palaiminti Jo malone. Taigi, be abejonės Šventosios Dvasios tarnavimas mums gali pasireikšti jausmais ir emocijomis. Tačiau mes neturėtume savo jausmais remti užtikrintumo, kad mes turime Šventąją Dvasią.


Grįžti į svetainę lietuvių kalba


Ar tikintysis turėtų jausti Šventąją Dvasią?