Kokia yra išmintingo dizaino teorija?



Klausimas: Kokia yra išmintingo dizaino teorija?

Atsakymas:
Išmintingo dizaino teorija remiasi teiginiu, jog tam, kad paaiškintume sudėtingas, pilnas informacijos biologines struktūras, reikalinga išmintinga/intelektuali viso to priežastis. Šios teorijos šalininkai taip pat teigia, jog tas priežastis galima empiriškai atpažinti. Kai kurie biologijos bruožai, atrodo turintys dizainą, ir tuo paneigia standartinį Darvinizmo atsitiktinumo paaiškinimą. Kadangi bet kokiam dizainui reikalingas dizaineris, faktas, kad mes matome dizainerio poreikį, yra naudojamas kaip įrodymas, jog tas dizaineris egzistuoja. Išmintingo dizaino teorija turi tris pagrindinius argumentus: 1) nesupaprastinamas sudėtingumas, 2) detalus sudėtingumas ir 3) antropologinis principas.

Detalus sudėtingumas yra apibūdinamas kaip „vienetinė sistema, sudaryta iš kelių puikiai suderintų, tarpusavyje bendraujančių dalių, kurios reikalingos paprasčiausiam funkcionavimui. Panaikinus bent vieną iš tų dalių, sistema nustotų efektyviai funkcionuoti.“ Kitaip tariant, gyvybė priklauso nuo tarpusavyje susijusių dalių, kurioms reikia viena kitos, kad jos būtų naudingos. Atsitiktinė mutacija galbūt paaiškintų naujos dalies atsiradimą, bet ji nėra atsakinga už tarpusavyje susijusių daugybės dalių vystymąsi, kuris būtinas veikiančiai sistemai. Pavyzdžiui, žmogaus akis yra labai naudinga sistema. Jeigu akis neturėtų vyzdžio, regos nervo ir vaizdo žievės ir būtų tik atsitiktinai išsivysčiusi nepilna akis, ji būtų visiškai nenaudinga rūšies išlikimui ir būtų panaikinta natūralios atrankos proceso metu. Taigi akis yra naudinga systema tik tuo atveju, jeigu yra visos dalys, ir jeigu jos tuo pačiu metu veikia teisingai.

Detalaus sudėtingumo sąvoka reiškia, kad, kadangi randamos detalios ir sudėtingos struktūros organizmuose, kažkas turėjo būti už jas atsakingas. Detalaus sudėtingumo argumentu teigiama, jog neįmanoma sudėtingoms struktūroms įsivystyti atsitiktinai. Pavyzdžiui, jeigu kambaryje būtų 100 bezdžionių ir 100 kompiuterių, įmanoma, jog atsitiktinai būtų parašyti keli žodžiai, bet tokiomis aplinkybėmis niekada nebus parašyta Šekspyro drama. O juk biologinė gyvybė yra daug sudėtingesnė už Šekspyro dramą!

Antropologinis argumentas teigia, jog pasaulis ir visata yra „tiksliai nustatyti“ gyvybei šioje žemėje. Jeigu elementai, esantys ore, būtų bent šiek tiek pakeisti, daugybė rūšių iš karto išnyktų. Jeigu žemė būtų keletą kilometrų arčiau ar toliau nuo saulės, daugybė rūšių išnyktų. Tam, kad gyvybė žemėje egzistuotų, daugybė kintamųjų turi būti tobulai ir tiksliai nustatyti. Neįmanoma visiems tiems kintamiesiems susiderinti atsitiktinio, nesuderinto proceso metu.

Nors išmintingo dizaino teorija neapibūdina to intelektualaus dizaino šaltinio (tai gali būti Dievas, ateiviai, ar dar kažkas), dauguma mokslininkų, kurie tiki šia teorija yra tikintieji Dievu. Jie mato dizainą, kuris persmelkia biologinį pasaulį, kaip įrodymą, jog Dievas egzistuoja. Tačiau taip pat yra ateistų, kurie negali paneigti dizaino egzistavimo, taičiau nenori pripažinti, kad Kūrėjas Dievas egzistuoja. Jie interpretuoja šią informaciją kaip įrodymą, jog žemė buvo sukurta kažkokios meistriškos rasės, kuri yra ne iš šios žemės (ateivių). Žinoma, jie nepaaiškina iš kur tie ateiviai atsirado, taigi jie grįžta ten, kur pradėjo, ir neturi jokio patikimo atsakymo.

Išmintingo dizaino teorija nėra biblinis sukūrimas. Tarp šių dviejų pozicijų yra labai svarbių skirtumų. Biblinis sukūrimas pradeda su išvadomis, jog Biblijoje aprašytas sukūrimas yra patikimas ir teisingas, kad gyvybė šioje žemėje buvo sukurta išmintingo agento- Dievo. Tuomet jie ieško įrodymų iš natūralaus pasaulio, kurie patvirtintų jų išvadas. Išmintingo dizaino šalininkai pradeda su natūraliu pasauliu ir padaro išvadą, jog gyvybė šioje žemėje buvo sukurta išmintingo agento (kas jis bebūtų).


Grįžti į svetainę lietuvių kalba


Kokia yra išmintingo dizaino teorija?