Ką reiškia, jog tikintieji yra iš anksto numatyti? Ar mokymas, kad tikintieji yra iš anksto numatyti, yra biblinis?



Klausimas: Ką reiškia, jog tikintieji yra iš anksto numatyti? Ar mokymas, kad tikintieji yra iš anksto numatyti, yra biblinis?

Atsakymas:
Romiečiams 8:29-30 rašoma: „O kuriuos Jis iš anksto numatė, tuos iš anksto ir paskyrė tapti panašius į Jo Sūnaus atvaizdą, kad šis būtų pirmagimis tarp daugelio brolių. O kuriuos Jis iš anksto paskyrė, tuos ir pašaukė; kuriuos pašaukė, tuos ir išteisino; kuriuos išteisino, tuos ir pašlovino.“ Efeziečiams 1:5 ir 11 rašoma: „Geros valios nutarimu Jis iš anksto paskyrė mus įsūnyti per Jėzų Kristų <...> Jame ir gavome palikimą, iš anksto paskirtą sutvarkymu To, kuris visa veikia pagal savo valios nutarimą.“ Daugelis žmonių yra labai priešiški doktrinai, mokančiai, jog tikintieji yra iš anksto numatyti. Tačiau ši doktrina yra biblinė. Mums svarbu suprasti, ką Biblija moko apie šią doktriną.

Žodis, kuris Biblijoje yra išverstas kaip „iš anksto numatyti“, yra graikiškas žodis proorizo, kuris reiškia „iš anksto numatytas“, „paskirtas“, „nuspręstas iš anksto“. Taigi tai reiškia, jog kai kurių dalykų įvykimą Dievas nusprendė iš anksto. Ką Dievas iš anksto nusprendė? Pagal Romiečiams 8:29-30, Dievas nusprendė, kad tam tikri žmonės bus padaryti panašūs į Jo Sūnų, bus pašaukti, išteisinti ir pašlovinti. Taigi Dievas iš anksto nusprendė, kad tam tikri žmonės bus išgelbėti. Yra daugybė Rašto vietų, mokančių, jog tikintieji yra išrinkti Kristuje (Mato 24:22,31; Morkaus 13:20,27; Romiečiams 8:33, 9:11, 11:5-7,28; Efeziečiams 1:11, Kolosiečiams 3:12; 1 Tesalonikiečiams 1:4; 1 Timotiejui 5:21; 2 Timotiejui 2:10; Titui 1:1; 1 Petro 1:1-2, 2:9; 2 Petro 1:10). Doktrina, mokanti, kad Dievas iš anksto numato tam tikrus žmones išgelbėjimui, yra biblinė doktrina.

Dažniausiai žmonės prieštarauja šiai doktrinai sakydami, jog tai nesąžininga. Kodėl Dievas išsirenka vienus žmones, o kitų neišsirenka? Mums svarbu prisiminti, jog nei vienas žmogus nėra vertas išgelbėjimo. Mes visi nusidėjome (Romiečiams 3:23) ir esame verti amžinos bausmės (Romiečiams 6:23). To pasekoje Dievas būtų visiškai teisingas, jeigu mums visiems leistų amžinybę praleisti pragare. Tačiau Jis pasirenka kai kuriuos išgelbėti. Jis nėra nesąžiningas tiems, kurių Jis nepasirenka išgelbėti, nes jie gauna tai, ko jie yra verti. Tai, kad Dievas pasirenka būti maloningas kai kuriems žmonėms, nepadaro Jo nesąžiningo kitų žmonių atžvilgiu. Nei vienas nėra kažko vertas iš Dievo, taigi niekas negali prieštarauti, kad kažko negauna. Kaip to iliustraciją įsivaizduokite žmogų, kuris dvidešimties žmonių minioje išsirenka penkis žmones ir jiems duoda pinigų. Ar tie penkiolika žmonių, kurie negavo pinigų bus nepatenkinti? Tikriausiai. Ar jie turi teisę būti nepatenkinti? Ne, jie neturi tos teises. Kodėl? Todėl, kad tas vyras nebuvo jiems skolingas pinigų. Jis tiesiog nusprendė pamaloninti kelis žmones.

Jeigu Dievas nusprendžia, kas bus išgelbėtas, ar tai panaikina mūsų laisvą valia pasirinkti tikėti Kristumi? Biblijoje parašyta, jog mes turime pasirinkimą- visi, kurie tiki Jėzumi Kristumi bus išgelbėti (Jono 3:16; Romiečiams 10:9-10). Biblijoje niekur nerašoma, jog Dievas atstums tuos, kurie tiki Juo, ar tuos, kurie Jo ieško (Pakartoto Įstatymo 4:29). Kažkaip paslaptingai Dievo iš anksto numatymas veikia kartu su žmogaus priartinimu prie Dievo (Jono 6:44) ir įtikėjimu išgelbėjimui (Romiečiams 1:16). Dievas iš anksto numato, kas bus išgelbėti, ir mes privalome pasirinkti Kristų, kad būtume išgelbėti. Abu fakai yra vienodai teisingi. Romiečiams 11:33 parašyta: „O Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme! Kokie neištiriami Jo teismai ir nesusekami Jo keliai!”


Grįžti į svetainę lietuvių kalba


Ką reiškia, jog tikintieji yra iš anksto numatyti? Ar mokymas, kad tikintieji yra iš anksto numatyti, yra biblinis?