Kodėl Senajame Testamente Dievas reikalavo gyvūnų aukų?



Klausimas: Kodėl Senajame Testamente Dievas reikalavo gyvūnų aukų?

Atsakymas:
Dievas reikalavo gyvūnų aukų tam, kad suteiktų laikiną nuodėmių atleidimą ir paruoštų kelią tobulai ir pilnai Jėzaus Kristaus aukai (Kunigų 4:35; 5:10). Gyvūnų aukos yra svarbi Šventojo Rašto tema, nes „be kraujo praliejimo nėra atleidimo“ (Hebrajams 9:22). Kai Adomas ir Ieva nusidėjo, Dievas nužudė gyvūnūs, kad parūpintų jiems drabužius (Pradžios 3:21). Kainas ir Abelis nėšė aukas Viešpačiui. Kaino auka buvo nepriimtina, nes jis atnešė vaisius, o Abelio buvo priimtina, nes jis Dievui atnešė „savo bandos riebiausių pirmagimių“ (Pradžios 4:4-5). Po tvano Nojus aukojo gyvūnus Dievui (Pradžios 8:20-21).

Dievas įsakė Izraelio tautai atlikti įvairius aukojimus pagal tam tikras Jo nurodytas procedūras. Pirma, gyvūnas turėjo būti be dėmės. Antra, žmogus, aukojantis gyvūną, turėjo susitapatinti su gyvūnu. Trečia, žmogus, aukojantis gyvūną, turėjo nužudyti gyvūną. Kai visa tai buvo daroma tikėjimu, auka parūpindavo nuodėmių atleidimą. Kita auka, aukojama Atpirkimo dieną, yra apibūdinta Kunigų 16 skyriuje ir yra skirta nuodėmės atleidimui ir pašalinimui. Aukščiausiasis kunigas turėjo paimti du ožius aukai už nuodėmę. Vienas ožys buvo panaudotas kaip auka už Izraelio žmonių nuodėmes (Kunigų 16:15), o antras ožys buvo išvarytas į dykumą (Kunigų 16:20-22). Auka už nuodėmes parūpino atleidimą, o kitas ožys parūpino nuodėmės panaikinimą.

Kodėl mums nebereikia aukoti gyvūnų šiandien? Gyvūnų aukojimas baigėsi, nes Jėzus Kristus buvo galutinė ir tobula auka. Jonas Krikštytojas tai suprato, nes, kai Jis pamatė Jėzų, ateinantį pasikrikštyti, tarė: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę!” (Jono 1:29). Tau galbūt iškyla klausimas, o kodėl gyvūnai? Ką blogo jie padarė? Tame ir yra esmė, kad jie nieko blogo patys nepadarė, jie turėjo mirti vietoje to, kuris aukojo tą auką. Jėzus Kristus taip pat nepadarė nieko blogo, bet savo noru atidavė save ir mirė už žmonijos nuodėmes (1 Timotiejui 2:6). Jėzus Kristus prisiėmė ant savęs mūsų nuodėmęs ir mirė vietoje mūsų. 2 Korintiečiams 5:21 parašyta: „Nes Tą [Jėzų], kuris nepažino nuodėmės, Jis padarė nuodėme dėl mūsų, kad mes Jame taptume Dievo teisumu.“ Per tikėjimą Jėzaus Kristaus atliktų darbų ant kryžiaus, mes galime gauti atleidimą.

Taigi gyvūnų aukos buvo Dievo įsakytos tam, kad žmogus galėtų patirti nuodėmės atleidimą. Gyvūnas buvo pakaitalas- jis mirdavo vietoje nusidėjėlio-, tačiau tik laikinai, ir dėl to tos aukojos turėjo būti aukojamos vėl ir vėl. Gyvūnų aukos pasibaigė, kai Jėzus Kristus buvo paaukotas kaip galutinė auka visiems laikams (Hebrajams 7:27), ir nuo tada yra tarpininkas tarp Dievo ir žmonijos (2 Timotiejui 2:5). Gyvūnų aukos pranašavo Kristaus auką už mus. Vienintelė priežastis, kodėl gyvūnų aukos galėjo parūpinti nuodėmių atleidimą, yra Kristus, kuris paaukojo save už mūsų nuodėmes, parūpindamas atleidimą, kurį gyvūnų aukos tik iliustravo ir pranašavo.


Grįžti į svetainę lietuvių kalba


Kodėl Senajame Testamente Dievas reikalavo gyvūnų aukų?