Ką krikščionis turėtų daryti su kaltės jausmu dėl praeities nuodėmių, kurias padarė prieš arba po išgelbėjimo? Kodėl aš jaučiuosi toks kaltas dėl savo praeities nuodėmių?



Klausimas: Ką krikščionis turėtų daryti su kaltės jausmu dėl praeities nuodėmių, kurias padarė prieš arba po išgelbėjimo? Kodėl aš jaučiuosi toks kaltas dėl savo praeities nuodėmių?

Atsakymas:
Mes visi nusidėjome, ir vienas iš nuodėmių rezultatų yra kaltės jausmas. Mes galime būti dėkingi už kaltės jausmą, nes jis mus ragina ieškoti atleidimo. Tą akimirką, kai žmogus nusisuka nuo nuodėmės ir tikėjimu atsisuka į Jėzų Kristų, jo nuodėmė yra atleista. Atgaila yra tikėjimo dalis, kuri veda į išgelbėjimą (Mato 3:2; 4:17; Apaštalų darbų 3:19).

Kristuje net ir pačios baisiausios nuodėmės yra panaikinamos (žr. 1 Korintiečiams 6:9-11, kur pateikiamas sąrašas neteisingų veiksmų, kurie gali būti atleisti). Išgelbėjimas yra per malonę, o malonė atleidžia. Po išgelbėjimo žmogus vis dar nuodėmiaus, bet, kai jis tai darys, Dievas pažada atleisti. „O jei kuris nusidėtų, tai mes turime Užtarėją pas Tėvą, teisųjį Jėzų Kristų“ (1 Jono 2:1).

Tačiau laisvė nuo nuodėmės ne visada reiškia laisvę nuo kaltės jausmo. Net ir tada, kai mūsų nuodėmės yra atleistos, mes vis tiek prisimename jas. Mes taip pat turime dvasinį priešą, kuris vadinamas „mūsų brolių kaltintoju“ (Apreiškimo 12:10) ir kuris nuolatos mums primena mūsų nesėkmes, kaltes ir nuodėmes. Kai krikščionis jaučiasi kaltas, jis turėtų štai ką daryti:

1) Išpažink visas žinomas, dar neišpažintas nuodėmes. Kartais kaltės jausmas yra reikalingas, nes tikinčiajam reikia išpažinti nuodėmes. Dažnai mes jaučiamės kalti, nes mes esame kalti! (Žr. Dovydo kaltės apibūdinimą ir jo sprendimą- Psalmių 32:3-5).

2) Paprašyk, kad Dievas tau parodytų visas nuodėmes, kurias reikia išpažinti. Turėk drąsos būti visiškai atviras ir sąžiningas su Dievu. “Ištirk mane, Dieve, pažink mano širdį; išbandyk mane ir pažink mano mintis. Matyk, ar aš einu nedorėlių keliu, ir vesk mane keliu amžinuoju!” (Psalmių 139:23-24).

3) Pasitikėk Dievo pažadais, kad dėl Kristaus kraujo Jis atleis nuodėmes ir panaikins kaltę (1 Jono 1:9; Psalmių 85:2; 86:5 Romiečiams 8:1).

4) Kai kaltės jausmas dėl jau išpažintų ir paliktų nuodėmių sugrįžta, atmesk jį kaip netikrą kaltę. Viešpats ištesėjo savo pažadą atleisti. Paskaityk Psalmių 103:8-12 ir mąstyk apie tas eilutes.

5) Paprašyk Viešpaties sudrausminti šėtoną, tavo kaltintoją, ir paprašyk, kad Dievas sugrąžintų tau džiaugsmą, kurį atneša laisvė nuo kaltės (Psalmių 51:12).

Labai naudinga studijuoti 32 Psalmę. Nors Dovydas siaubingai nusidėjo, jis buvo išlaisvintas nuo nuodėmės ir kaltės jausmo. Jis kalbėjo apie kaltės priežastį ir atleidimo tikrumą. Taip pat 51 Psalmė yra gera ištrauka tyrinėjimui. Šios psalmės dėmesio centre yra nuodėmės išpažintis. Dovydas meldžiasi Dievui su širdimi pilna kaltės ir skausmo. To pasekoje jis yra atstatomas ir pripildomas džiaugsmo.

Galiausiai, jeigu nuodėmė buvo išpažinta, atgailauta ir atleista, tuomet reikia eiti pirmyn. Mums reikia nepamiršti, kad mes, kurie atėjome pas Kristų, Jame buvome padaryti naujais kūriniais. „Taigi, jei kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys. Kas sena- praėjo, štai visa tapo nauja“ (2 Korintiečiams 5:17). Dalis to “seno”, kuris praėjo, yra praeities nuodėmių atsiminimai ir kaltė, kurią jos sukėlė. Gaila, kad yra krikščionių, kurie voliojasi savo senų nuodėmingų gyvenimų prisiminimuose, kurie turėjo būti mirę ir palaidoti. Tai yra betikslis dalykas ir prieštarauja pergalingam krikščioniškam gyvenimui, kurį Dievas mums duoda. Pasak liaudės išminties: „Jeigu Dievas tave išgelbėjo iš kanalizacijos vamzdžio, nebenerk ten atgal ir nesimaudyk jame.“


Grįžti į svetainę lietuvių kalba


Ką krikščionis turėtų daryti su kaltės jausmu dėl praeities nuodėmių, kurias padarė prieš arba po išgelbėjimo? Kodėl aš jaučiuosi toks kaltas dėl savo praeities nuodėmių?