Kodėl svarbu tikėti bibliniu neklaidingumu?



Klausimas: Kodėl svarbu tikėti bibliniu neklaidingumu?

Atsakymas:
Mes gyvename tokiame laikotarpyje, kai susidūrę su klaidomis, paprasčiausiai gūžtelime pečiais. Vietoje to, kad kaip Pilotas klaustume: „Kas yra tiesa?“, post-modernistinis žmogus sako: „Niekas nėra tiesa“ arba galbūt „Yra tiesa, bet mes jos negalime žinoti.“ Mes pripratome, kad mums nuolat meluoja, ir daug žmonių patogiai jaučiasi tikėdami ne tiesa, kad Biblija taip pat turi klaidų.

Biblinio neklaidingumo doktrina yra be galo svarbi, nes tiesa yra svarbi. Tai atspindi Dievo charakterį ir yra mūsų supratimo apie visą Biblijos mokymą pagrindas. Štai pateikiame kelias priežastis, kodėl mes būtinai turime tikėti bibliniu neklaidingumu:

1. Biblija save vadina tobula: „Viešpaties žodžiai- tyri žodžiai, kaip liejykloje nuskaistintas sidabras, septynis kartus išvalytas“ (Psalmių 12:6). “Tobulas Viešpaties įsakymas“ (Psalmių 19:7). “Kiekvienas Dievo žodis yra tyras” (Patarlių 30:5). Šie tobulumo ir tyrumo teiginiai yra absoliutūs. Atkreipkite dėmesį, jog nesakoma, kad Dievo Žodis yra “beveik” tobulas ar tyras. Biblija aiškina, kad ji yra visiškai tobula ir nepalieka vietos “dalino tobulumo” teorijoms.

2. Arba Biblija išlieka visa arba visa panaikinama. Jeigu vienas iš pagrindinių laikraščių nuolat darytų klaidas, jis greitai būtų nebepatikimas. Nepadėtų, jeigu sakytume: „Visos klaidos yra trečiame puslapyje“. Tam, kad laikraštis būtų patikimas visose dalyse, visur turi būti teisingi faktai. Taip pat jeigu Biblija turi geologijos klaidų, kodėl mes turėtume tikėti jos teologija? Dokumentas yra arba vertas pasitikėjimo, arba ne.

3. Biblija atspindi savo Autorių. Visos knygos atspindi autorius. Pats Dievas parašė Bibliją, dirbdamas per žmogiškus autorius procese, vadinamame „įkvėpimu“. „Visas Raštas yra Dievo įkvėptas“ (2 Timotiejui 3:16). Taip pat žr. 2 Petro 1:21 ir Jeremijo 1:2

Mes tikime, kad visatą sukūręs Dievas sugeba parašyti knygą. Ir tobulas Dievas sugeba parašyti tobulą knygą. Klausimas nėra tik „Ar Biblija turi klaidų?“, bet taip pat: „Ar Dievas gali daryti klaidas?“ Jeigu Biblijoje yra faktinių klaidų, tuomet Dievas nėra visažinis ir sugeba daryti klaidas. Jeigu Biblijoje yra netikros informacijos, tuomet Dievas nėra teisingas, bet melagis. Jeigu Biblijoje yra prieštaravimų, tuomet Dievas yra sumaišties autorius. Kitaip tariant, jeigu biblinis neklaidingumas nėra tikras, tuomet Dievas nėra Dievas

4. Biblija mus teisia, o ne priešingai. “Dievo žodis <…> teisia širdies mintis bei sumanymus” (Hebrajams 4:12). Atkreipkite dėmesį į ryšį tarp „širdies“ ir „Žodžio“. Žodis teisia, o širdis yra teisiama. Lakyti tam tikras Žodžio dalis neteisingomis reikštų apversti procesą. Mes tampame teisėjai, ir Žodis turi atsiduoti mūsų „pranašesniam įžvalgumui“. Bet Dievas sako: „Ak, žmogau! Kas gi, tiesą sakant, tu toks esi, kad drįsti prieštarauti Dievui?” (Romiečiams 9:20)

5. Mes turime priimti visą Biblijos žinią. Tai nėra doktrinų rinkinys, iš kurio mes galime rinktis. Daug žmonių mėgsta eilutes, kur kalbama apie Dievo meilę, bet jiems nepatinka eilutės, kur rašoma, kad Dievas teis nusidėjėlius. Mes negalime pasirinkti, kas mums patinka, ir visa kita išmesti. Jeigu Biblija klysta dėl pragaro, kas gali pasakyti, kad ji neklysta dėl dangaus- ar dėl bet ko kito? Jeigu Biblijoje pateiktos detalės apie sukūrimą nėra teisingos, tai kaip mes galime pasitikėti joje pateiktomis detalėmis apie išgelbėjimą? Jeigu Jonos istorija yra mitas, tuomet galbūt istorija apie Jėzų taip pat yra mitas? Tačiau taip nėra. Dievas pasakė tai, ką Jis pasakė, ir Biblija mums pateikia pilną paveikslą, kas Dievas yra. „Viešpatie, Tavo žodis amžinai įtvirtintas danguje“ (Psalmių 119:89)

6. Biblija yra mūsų vienintelis standartas tikėjimui ir gyvenimui. Jeigu ji nėra patikima, kuo tada paremsime savo įsitikinimus? Jėzus prašo mūsų Juo pasitikėti ir į tai įeina pasitikėjimas tuo, ką Jis pasakė savo Žodyje. Jono 6:67-69 yra nuostabi ištrauka. Jėzus pamatęs, kaip daugelis, kurie sakėsi Jį seką, Jį paliko, atsisuko į dvylika apaštalų ir tarė: „Gal ir jūs norite pasitraukti?“ Tačiau Petras atsakė už visus: „Viešpatie, pas ką mes eisime? Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius.“ Ir mes taip pasitikėkime Viešpačiu ir Jo Žodžiu gyvenimui.

Nei vienas iš šių pateiktų priežasčių neturėtų būti laikoma kaip rimto mokslo atmetimas. Biblinis neklaidingumas nereiškia, kad mes turėtume nustoti naudoti savo protus ir aklai priimti, ką Biblija moko. Mums įsakyta studijuoti Žodį (2 Timotiejui 2:15), ir tie, kurie tyrinėja Dievo Žodį, susilaukia pagyrimo (Apaštalų darbų 17:11). Mes taip pat suprantame, kad yra sudėtingų Biblijos ištraukų ir nuoširdžių nesutarimų dėl interpretacijos. Mūsų tikslas yra į Raštą žvelgti su pagarba ir su malda, o kai randame kažką, ko nesuprantame, mes dar daugiau meldžiamės, studijuojame ir-jeigu vis tiek negauname atsakymo- nuolankiai pripažįstame savo ribotumą prieš tobulą Dievo Žodį.


Grįžti į svetainę lietuvių kalba


Kodėl svarbu tikėti bibliniu neklaidingumu?