Klausimas
Ar bendra malda yra svarbi? Ar bendra malda yra veiksmingesnė už asmenines maldas?
Atsakymas
Kartu su garbinimu, tvirta doktrina, Viešpaties vakariene ir tikinčiųjų bendravimu, bendra malda yra svarbi bažnyčios gyvenimo dalis. Ankstyvoji bažnyčia dažnai susirinkdavo mokytis apaštalų doktrinos, laužti duoną ir kartu melstis (Apaštalų darbų 2:42). Bendros maldos poveikis gali būti labai teigiamas. Bendra malda mus ugdo ir vienija, nes jos metu mes dalijames savo tikėjimu. Šventoji Dvasia, kuri gyvena kiekviename tikinčiajame, džiugina mūsų širdis, kai kartu šloviname mūsų Viešpatį ir Gelbėtoją, tuo suartindama mus unikaliu ryšiu, kurio niekur kitur gyvenime nerasime.
Tiems, kurie yra vieniši ir eina per sunkumus, kitų malda už juos ir jų naštų nunešimas prie malonės sosto juos padrąsins. Meldimasis už kitus mums padeda labiau mylėti ir rūpintis vienas kitu. Bendra malda- tai mūsų širdžių nusistatymo atspindys. Mums reikia ateiti pas Dievą su nuolankumu (Jokūbo 4:10), tiesoje (Psalmių 145:18), paklusnume (1 Jono 3:21-22), su dėkojimu (Filipiečiams 4:6) ir su pasitikėjimu (Hebrajams 4:16). Deja, bendra malda gali tapti vieta, kurią kai kurie naudos kalbėti žmonėms, o ne Dievui. Mato 6:5-8 Jėzus mus perspėjo dėl tokio elgesio. Jis mus ragina nesistengti pasirodyti prieš žmones ar gražbyliauti, bet būti nuoširdžiais savo maldose ir melstis slaptoje savo kambariuose, kad išvengtume pagundos veidmainiauti.
Biblijoje niekur nerašoma, kad bendra malda yra „veiksmingesnė“ negu asmeninė malda, kai kalbame apie Dievo rankos veikimą. Per daug krikščionių maldą asocijuoja su „gavimu iš Dievo“ ir bendra malda paprasčiausiai tampa norų išvardijimu. Biblinė malda yra daugialypė, aprėpianti troškimą būti intimioje vienybėje su šventu, tobulu ir teisiu Dievu. Tai, kad Dievas mums palenkia savo ausį, sukelia mūsų garbinimą (Psalmių 27:4; 63:1-8), nuoširdžią atgailą ir išpažintį (Psalmių 51; Luko 18:9-14), padėką (Filipiečiams 4:6; Kolosiečiams 1:12) ir nuoširdžias maldas vienas už kitą (2 Tesalonikiečiams 1:11; 2:16).
Taigi malda- tai bendradarbiavimas su Dievu, kad Jo planas būtų įvykdytas, o ne bandymas pakeisti Jo valią. Kai mes paliekame savo norus ir atsiduodame Tam, kuris žino mūsų aplinkybes geriau negu mes patys, ir kuris „žino, ko jums reikia, dar prieš jums prašant Jo“ (Mato 6:8), mūsų maldos pasiekia aukščiausią lygį. Maldos, kurios atsiduoda dangiškai valiai, visada yra atsakytos teigiamai, nesvarbu ar meldžiasi vienas žmogus ar tūkstančiai.
Įsitikinimas, kad bendra malda turi daugiau šansų paveikti Dievo rankos veikimą, kyla iš neteisingos Mato 18:19-20 eilučių interpretacijos: “Ir dar sakau jums: jeigu du iš jūsų susitars žemėje prašyti bet kokio dalyko, jiems mano dangiškasis Tėvas jį suteiks. Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir Aš tarp jų.“ Šios eilutės yra paimtos iš didesnės ištraukos, kurioje kalbama apie nuodėmiaujančio bažnyčios nario discipliną. Interpretuodami šias eilutes, kaip tuščią čekį, su kuriuo tikintysis gali gauti visko, ko tik norį ir prašo Dievo, neatsižvelgiant į tai, koks nuodėmingas ar kvailas prašymas bebūtų, mes prieštaraujame ne tik kontekstui, bet taip pat Šventojo Rašto mokymui, ypatingai Dievo suverenumui.
Įsitikinimas, kad, kai du ar trys susirenka melstis, tai automatiškai prideda stebuklingos galios mūsų maldai, nėra paremtas Biblija. Žinoma, kad Jėzus yra su jais, kai du ar trys meldžiasi, bet Jis taip pat yra su tuo, kuris meldžiasi vienas, net jeigu tas tikintysis yra tūkstančiais kilometrų atskirtas nuo kitų. Bendra malda yra svarbi, nes ji vienija (Jono 17:22-23), padrąsina tikinčiuosius (1 Tesalonikiečiams 5:11) ir paskatina mylėti bei daryti gerus darbus (Žydams 10:24).
English
Ar bendra malda yra svarbi? Ar bendra malda yra veiksmingesnė už asmenines maldas?
