Ką reiškia melstis be paliovos?



Klausimas: Ką reiškia melstis be paliovos?

Atsakymas:
Pauliaus įsakymas „be paliovos melskitės“ (1 Tesalonikiečiams 5:17) gali būti painus. Savaime suprantama, tai negali reikšti, kad mes turime visą dieną būti nuleidę galvas ir užmerkę akis. Paulius nekalba apie nenutraukiamą pokalbį. Jis kalba apie supratimą, kad Dievas visada yra su mumis ir nuolatinį atsidavimą Jam. Kiekvieną akimirką, nuo tada, kai prabundame, iki tol, kol vėl užmiegame, mes turime prisiminti, kad Dievas yra su mumis, ir kad Jis aktyviai veikia mūsų mintyse ir veiksmuose.

Kai mūsų mintys nukrypsta į nerimą, baimę, nusivylimą ar pyktį, mes turime greitai ir sąmoningai jas paversti malda, o kiekvieną maldą-dėkojimu. Laiške Filipiečiams Paulius mums įsako nustoti nerimauti ir vietoje to: „visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsu troškimai tesidaro žinomi Dievui“ (Filipiečiams 4:6). Jis mokė kolosiečius, kad jie „budėdami ir dėkodami“ turi atsidėti maldai (Kolosiečiams 4:2). Paulius ragino tikinčiuosius Efeze naudoti maldą kaip ginklą, kovojant dvasinius mūšius (Efeziečiams 6:18). Dienos bėgyje malda turėtų būti mūsų pirma reakcija į kiekvieną baisią situaciją, kiekvieną nerimastingą mintį ir kiekvieną užduotį, kurią Dievas mums duodą, bet kurios mes nenorime daryti. Maldos trūkumas mus privers pasitikėti savimi, o ne Dievo malone. Nuolatinė malda iš esmės yra pastovus pasitikėjimas Dievu ir mūsų nuolatinis bendravimas su Tėvu.

Krikščionims malda turėtų būti kaip kvėpavimas. Mums nereikia galvoti apie kvėpavimą, nes atmosfera spaudžia mūsų plaučius ir verčia mus įkvėpti. Dėl to daugiau pastangų reikia kvėpavimui sulaikyti negu įkvėpimui. Panašiai yra su mūsų krikščionišku gyvenimu. Kai mes gimstame Dievo šeimoje, mes atsirandame dvasinėje atmosferoje, kur Dievo buvimas ir Jo malonė mus spaudžia ir daro įtaką mūsų gyvenimams. Malda yra normalus atsakas į tą spaudimą. Būdami tikintieji, mes visi esame dieviškoje atmosferoje, kur mes kvėpuojame maldos oru.

Deja, daug krikščionių sulaiko „dvasinį kvėpavimą“ ilgam laikui, galvodami, jog jiems užteks trumpų akimirkų su Dievu, kad išgyventų. Tačiau toks apribojimas yra nuodėmingų troškimų pasekmė. Kiekvienas tikintysis privalo nuolatos būti Dievo buvime, nuolatos kvėpuoti Jo tiesa ir pilnai funkcionuoti.

Krikščioniui lengviau jaustis saugiam, darant prielaidą, kad jis turi Dievo malonę, negu ja pasitikint. Per daug tikinčiųjų pasitenkina fiziniais palaiminimais ir netrokšta dvasinių palaiminimų. Kai programos, metodai ir pinigai atneša įspūdingus rezultatus, mes esame linkę sumaišyti žmogišką sėkmę su dievišku palaiminimu. Kai tai įvyksta, mes nebetrokštame Dievo ir nebeieškome Jo pagalbos. Pastovi, atkakli ir nenutrūkstanti malda yra gyvybiškai svarbi krikščioniško gyvenimo dalis, kuri liejasi iš nuolankumo ir pasitikėjimo Dievu.


Grįžti į svetainę lietuvių kalba


Ką reiškia melstis be paliovos?