Kas atsitinka kūdikiams ir mažiems vaikams, kai jie miršta? Ar Biblija moko, kad yra atsakomybės amžius?



Klausimas: Kas atsitinka kūdikiams ir mažiems vaikams, kai jie miršta? Ar Biblija moko, kad yra atsakomybės amžius?

Atsakymas:
„Atsakomybės amžiaus“ idėja- tai požiūris, kad vaikai nėra atsakingi už savo nuodėmes prieš Dievą iki tol, kol jie pasiekia tam tikrą amžių, ir, jeigu vaikams miršta prieš pasiekiant „atsakomybės amžių“, dėl Dievo malonės tam vaikui bus garantuotas įėjimas į dangų. Ar šis požiūris yra biblinis? Ar yra „nekaltumo amžius?“

Dažnai diskusijose apie atsakomybės amžių pamirštamas faktas, kad vaikai, nesvarbu, kokie jauni bebūtų, nėra „nekalti“, ta prasme, kad jie nėra be nuodėmės. Biblija moko, kad nors kūdikis ar vaikas nepadarė asmeninės nuodėmės, visi žmonės, įskaitant kūdikius ir vaikus, yra kalti prieš Dievą, nes jie paveldėjo nuodėmę. Paveldėta nuodėmė yra perduota iš mūsų tėvų. Psalmių 51:5 Dovydas rašė: „Štai aš gimiau nuodėmingas, ir nuodėmėje mane pradėjo mano motina“. Dovydas pripažįsta, kad net pradėjime jis jau buvo nuodėmingas. Vien pats širdį griebiantis faktas, kad kūdikiai miršta, parodo, kad jie yra paveikti Adomo nuodėmės. Fizinė ir dvasinė mirtys yra Adomo nuodėmės pasekmės.

Kiekvienas asmuo, kūdikis ir suaugęs, yra kaltas prieš Dievą; kiekvienas nusikalto prieš Dievo šventumą. Vienintelis būdas Dievui būti teisingam ir tuo pačiu metu paskelbti žmogų teisiu yra tam žmogui gauti atleidimą per tikėjimą Kristumi. Kristus yra vienintelis kelias. Jono 14:6 užrašyti Jėzaus žodžiai: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane.“ Taip pat Apaštalų darbų 4:12 Petras sakė: „Ir nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo turime būti išgelbėti.“ Išgelbėjimas yra atskiras sprendimas.

Kaip tuomet su kūdikiais ir mažais vaikais, kurie dar nesugeba priimti to sprendimo? „Atsakomybės amžius“ yra supratimas, kad tie, kurie miršta nepasiekę atsakomybės amžiaus, yra automatiškai išgelbėti dėl Dievo malonės ir gailestingumo. „Atsakomybės amžius“ yra įsitikinimas, kad Dievas išgelbsti visus, kurie niekada neturėjo galimybės priimti sprendimą tikėti ar netikėti Kristumi. Trylika metų yra laikomas priimtiniausiu amžiumi, kuomet vaikas gali priimti sprendimus. Šis amžius paremtas žydų papročiu, kad vaikas tampa suaugusiu, kai jam sukanka trylika metų. Tačiau Biblijoje niekur tiksliai neparašyta, kad trylika metų yra amžius, kuomet vaikas gali priimti sprendimus. Tikriausiai amžius skiriasi priklausomai nuo vaiko. „Atsakomybės amžius“ pasibaigia tada, kai vaikas gali priimti tikėjimo sprendimą dėl Kristaus. Charles Spurgeon nuomone „penkių metų vaikas gali būti tikrai išgelbėtas ir atgimti taip pat kaip ir suaugęs.“

Tai turint omenyje, taip pat pagalvokite apie tai: Kristaus mirtis mums pristatyta kaip užtektina auka už visą pasaulį. Pirmame Jono 2:2 parašyta, kad Jėzus yra „permaldavimas už mūsų nuodėmes, ir ne tik už mūsų, bet ir už viso pasaulio.“ Šioje eilutėje aiškiai parašyta, kad Jėzaus mirties užtenka padengti visoms nuodėmėms, ne tik nuodėmėms tų, kurie tikėjimu ateina pas Jį. Faktas, kad Kristaus mirties užtenka padengti visų nuodėmėms, sukuria galimybę tikėti, kad Dievas panaudos tai sumokėti už nuodėmes tų, kurie niekada neturėjo sugebėjimo priimti tikėjimo sprendimo.

Kai kurie mato ryšį tarp atsakomybės amžiaus ir sandoros santykių tarp Izraelio tautos ir Viešpaties, kuriuose berniukui nebuvo jokių reikalavimų, išskyrus apipjaustymą, kuris buvo atliekamas aštuntą dieną po gimimo (Išėjimo 12:48-50; Kunigų 12:3).

Iškyla klausimas: „Ar Senosios sandoros įskaitomumas gali būti pritaikomas bažnyčiai?“ Sėkminių dieną Petras sakė: „Atgailaukite, ir kiekvienas tepasikrikštija Jėzaus Kristaus vardu, kad būtų atleistos jūsų nuodėmės, ir jūs gausite Šventosios Dvasios dovaną. Juk jums skirtas pažadas, taip pat ir jūsų vaikams ir visiems toli esantiems, kuriuos tik pasišauks Viešpats, mūsų Dievas“ (Apaštalų darbų 2:38-39). Žodis vaikai (graikiškai teknon) čia reiškia „vaikas, dukra, sūnus“. Apaštalų darbų 2:39 rodo, kad nuodėmių atleidimas yra prieinamas vienam ir visiems (palyginkite su Apaštalų darbų 1:8), įskaitant ateities kartas. Tai nemoko visų namų išgelbėjimo. Suaugusių, kurie atgailavo, vaikai taip pat turėjo atgailauti.

Ištrauka, kuri, rodos, labiausiai tinka šia tema yra 2 Samuelio 12:21-23. Šių eilučių kontekstas yra Dovydo paleistuvystė su Betšeba, dėl kurios Batšeba pastojo. Viešpats nusiuntė pranašą Nataną pas Dovydą pasakyti, kad dėl nuodėmės Viešpats mirtimi pasiims tą vaiką. Dovydo atsakas buvo gedulas ir malda už vaiką. Bet kai vaikas mirė, Dovydo gedulas baigėsi. Dovydo tarnai stebėjosi tai girdėdami. Jie sakė karaliui Dovydui: „‚Ką reiškia toks tavo elgesys? Tu pasninkavai ir verkei kūdikiui esant gyvam, o kai jis mirė, atsikėlei ir valgai?‘ Jis atsakė: ‚Kūdikiui tebesant gyvam, pasninkavau ir verkiau, manydamas: ‚Kas žino, gal Viešpats pasigailės manęs ir kūdikis nemirs‘. Dabar jis mirė, tai kam gi man bepasninkauti? Ar aš galiu jį susigrąžinti? Aš nueisiu pas jį, bet jis nesugrįš pas mane“. Dovydo atsakymas parodo, kad tie, kurie neturi gebėjimo tikėti, yra saugūs Viešpatyje. Dovydas sakė, kad jis gali eiti pas vaiką, bet negali pasiimti vaiko atgal. Taip pat svarbu, kad Dovydas rado paguodą tame žinojime. Kitaip tariant, atrodo, kad Dovydas sakė, kad jis pamatys savo kūdikį sūnų (danguje), nors jis negali jo susigrąžinti.

Nors įmanoma, kad Dievas panaudoja Kristaus išpirką sumokėti už nuodėmes tų, kurie nesugeba priimti sprendimo, Biblijoje niekur konkrečiai neparašyta, kad Jis tai daro. Taigi šia tema mes neturėtume būti labai dogmatiški ir tvirto nusistatymo. Dievo panaudojimas Kristaus išpirkos už tuos, kurie patys negali tikėti, neprieštarauja Jo meilei ir gailestingumui. Mes laikomės pozicijos, kad Dievas panaudoja Kristaus išpirką padengti kūdikių ir tų, kurie protiškai yra neįgalūs, nuodėmėms padengti, nes jie patys neturi sugebėjimo suprasti savo nuodėmingumo ir poreikio Gelbėtojui. Tačiau mes negalime būti dogmatiški apie tai. Viena tikrai žinome: Dievas yra mylintis, gailestingas, teisingas ir maloningas. Viskas, ką Dievas daro, yra teisinga ir gera, ir Jis myli vaikus net labiau negu mes juos mylime.


Grįžti į svetainę lietuvių kalba


Kas atsitinka kūdikiams ir mažiems vaikams, kai jie miršta? Ar Biblija moko, kad yra atsakomybės amžius?