Koks yra nuodėmės apibūdinimas?



Klausimas: Koks yra nuodėmės apibūdinimas?

Atsakymas:
Biblijoje nuodėmė apibūdinama kaip nusižengimas Dievo įstatymui (1 Jono 3:4) ir maištavimas prieš Dievą (Pakartoto Įstatymo 9:7; Jozuės 1:18). Nuodėmė prasidėjo su Liuciferiu, tikriausiai pačiu gražiausiu ir galingiausiu angelu.Nepatenkintas savo pozicija, jis troško būti aukščiau už Dievą, ir tai buvo jo nuopolis- nuodėmės pradžia (Izaijo 14:12-15). Pavadintas Šėtonu, jis įnešė nuodėmę žmonijai, kai Edeno sode gundė Adomą ir Ievą su tuo pačiu jauku: „jūs tapsite kaip dievai“. Pradžios 3 skyrius apibūdina Adomo ir Ievos maištą prieš Dievą ir Jo įsakymus. Nuo to laiko nuodėmė buvo perduodama iš kartos į kartą, ir mes, Adomo palikuonys, paveldėjome tą nuodėmę iš jo. Romiečiams 5:12 rašoma, kad per Adomą nuodėmė įėjo į pasaulį ir mirtis pasiekė visus žmones, nes “atpildas už nuodėmę- mirtis” (Romiečiams 6:23).

Per Adomą žmonija gavo įgimtą polinkį į nuodėmę, ir to pasekoje visi tapo nusidėjėliais iš prigimties. Kai Adomas nusidėjo, jo maištinga nuodėmė pakeitė jo vidinę prigimtį ir atnešė jam dvasinę mirtį ir sugedimą, kurie vėliau buvo perduoti viesiems jo palikuonims. Mes esame nusidėjėliai ne dėl to, kad mes nusidedame. Mes nusidedame, nes mes esame nusidėjėliai. Šis persiduodantis sugedimas yra dar kitaip vadinamas „paveldima nuodėme“. Taip, kaip mes paveldime fizines savybes iš savo tėvų, mes paveldėjome nuodėmingą prigimtį iš Adomo. Psalmių 51:5 karalius Dovydas apverkė savo puolusią prigimtį, sakydamas: „Štai aš gimiau nuodėmingas, ir nuodėmėje mane pradėjo mano motina.“

Kita nuodėmės rūšis yra „įskaityta nuodėmė“. Šis žodis naudojamas finansuose ir teisėje. Abejuose srityse šis graikų žodis reiškia „paimti kažką, kas priklauso kitam ir įskaityti/perduoti/pervesti į kito sąskaitą“. Prieš tai, kai buvo duotas Mozės įstatymas, nuodėmė nebuvo įskaityta žmonėms, tačiau jie vis tiek buvo nusidėjėliai dėl „paveldėtos nuodėmės“. Po to, kai įstatymas buvo duotas, nuodėmė, kuri buvo padaryta nusižengiant įstatymui, buvo įskaityta žmonėms (Romiečiams 5:13). Net ir prieš tai, kai žmogui buvo įskaitytas nusižengimas įstatymui, žemėje viešpatavo pagrindinė nuodėmės bausmė- mirtis (Romiečiams 5:14). Visi žmonės, nuo Adomo iki Mozės, mirė ne dėl to, kad jie sulaužė Mozės įstatymą (kurio jie dar neturėjo), bet dėl to, kad jie turėjo nuodėmingą prigimtį. Žmonės, gyvenę po Mozės, mirdavo dėl abejų priežasčių: paveldėtos iš Adomo nuodėmės ir dėl įskaitytos nusižengimo Dievo įstatymui nuodėmės.

Dievas naudoja įskaitytos nuodėmės principą žmonių naudai. Jis įskaito tikinčiųjų nuodėmes Jėzui, kuris mirdamas ant kryžiaus sumokėjo nuodėmės kainą. Įskaitydamas mūsų nuodėmes Jėzui, Dievas pasielgė su Juo taip lyg Jis būtų nusidėjėlis (nors Jis nebuvo nusidėjėlis), ir atidavė Jį mirčiai už viso pasaulio nuodėmes (1 Jono 2:2). Mums svarbu suprasti, jog Jėzui mūsų nuodėmė buvo įskaityta, bet Jis nepaveldėjo jos iš Adomo. Jis atliko bausmę už nuodėmę, bet niekada netapo nusidėjėliu. Jo tyra ir tobula prigimtis išliko nepaliesta nuodėmės. Su Juo buvo pasielgta lyg Jis būtų kaltas dėl visų bet kada padarytų nuodėmių, nors Jis nei vienos iš jų nepadarė. Mainais tikintiesiems Dievas įskaitė Jėzaus teisumą, taip pat kaip Jis Jėzui įskaitė mūsų nuodėmes (2 Korintiečiams 5:21).

Trečia nuodėmės rūšis yra asmeninė nuodėmė, kurią kiekvienas žmogus daro kiekvieną dieną. Dėl to, kad mes paveldėjome nuodėmingą prigimtį iš Adomo, mes kasdien asmeniškai nusidedame, darydami viską nuo nekalto melo iki žmogžudystės. Tie, kurie netiki Jėzumi Kristumi, patys turi sumokėti už visas nuodėmes- asmenines, paveldėtas ir įskaitytas. Tačiau tikintieji buvo išlaisvinti iš amžinos nuodėmės bausmės-pragaro ir dvasinės mirties- ir dabar turi galią atsilaikyti prieš nuodėmę. Mes galime pasirinkti, ar mes asmeniškai nusidėsime, ar nenusidėsime, nes per Šventąją Dvasią, kuri gyvena mumyse, šventina mus ir įtikina mus dėl nuodėmės, mes turime galią priešintis nuodėmei (Romiečiams 8:9-11). Kai mes išpažįstame savo asmenines nuodėmes Dievui ir prašome Jo atleidimo, mes atsatome tobulus santykius ir bendravimą su Juo. “Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, Jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių” (1 Jono 1:9).

Mes esame pasmerkti dėl paveldėtos, įskaitytos ir asmeninės nuodėmės. Vienintelė teisinga bausmė yra mirtis (Romiečiams 6:23), ne tik fizinė mirtis, bet taip pat ir amžina mirtis (Apreiškimo 20:11-15). Dėkui Dievui, kad paveldėta nuodėmė, įskaityta nuodėmė ir asmeninės nuodėmės buvo nukryžiuotos ant kryžiaus Jėzuje, ir dabar tikėjimu Jėzumi Kristumi kaip Gelbėtoju mes „turime atpirkimą per Jo kraują ir nuodėmių atleidimą pagal turtus Jo malonės“ (Efeziečiams 1:7).


Grįžti į svetainę lietuvių kalba


Koks yra nuodėmės apibūdinimas?