Kas buvo ankstyvieji bažnyčios tėvai?



Klausimas: Kas buvo ankstyvieji bažnyčios tėvai?

Atsakymas:
Ankstyvuosius bažnyčios tėvus galima suskirstyti į tris kategorijas: apaštališki tėvai, „prieš Nicėją" bažnyčios tėvai ir „po Nicėjos" bažnyčios tėvai. Apaštališki bažnyčios tėvai buvo tokie kaip Klementinas iš Romos, kuris gyveno tuo pačiu metu kaip ir apaštalai, ir kuris mokinosi iš apaštalų ir toliau tęsė jų tradicijas bei mokymą. 2 Timotiejui 4:21 minimas Linas po Petro nužudymo tapo Romos vyskupu, o Klementinas juo tapo po Lino. Taigi Linas ir Klementinas iš Romos yra laikomi apaštališkais tėvais. Nors yra daug išlikę Klementino iš Romos raštų, atrodo, jog Lino raštų nėra išlikusių. Antro amžiaus pradžioje dauguma apaštališkų tėvų jau buvo mirę, išskyrus galbūt kelis, kurie buvo Jono mokiniai (tokie kaip Polikarpas). Pagal tradiciją, apaštalas Jonas mirė Efeze apie 98 metus po Kr.

Bažnyčios tėvai gyvenę po apaštališkų tėvų ir prieš Nicėjos tarybą, įvvykusią 325 metais, yra priskiriami "Prieš Nicėją" kategorijai. Tai yra Irenėjus, Ignacijus ir Justinas Kankinys.

Bažnyčios tėvai gyvenę po Nicėjos tarybos, vykusios 325 metais, yra priskiriami "po Nicėjos" kategorijai. Tai yra tokie pasižymėję vyrai kaip Augustinas, Hipo vyskupas, kuris dažnai vadinamas (Romos katalikų) Bažnyčios tėvu, nes daug dirbo prie bažnyčios doktrinos; Chrizostomas, vadinamas „auksaburniu", nes pasižymėjo puikiais oratoriškais įgūdžiais; Euzebijus, kuris parašė bažnyčios istoriją nuo Jėzaus gimimo iki 324 metų (vienus metus prieš Nicėjos tarybą). Jis priskiriamas prie „po Nicėjos" kategorijos, nes istoriją pradėjo rašyti tik po Nicėjos tarybos. Kiti bažnyčios tėvai taip pat prisikiriami šiai kategorijai yra Jeronimas, kuris išvertė graikų Naująjį testamentą į lotynų kalbą (šis vertimas yra vadinamas Vulgata), ir Ambraziejus, kuris daug prisidėjo prie imperatoriaus Konstantino atsivertimo į krikščionybę.

Taigi, kuo tikėjo ankstyvieji bažnyčios tėvai? Apaštališki tėvai buvo labai susirūpinę evangelijos skelbimu, ir kad ji būtų tokia pati, kokią ją skelbė apaštalai. Jie nesirūpino teologijos doktrinos formavimu, nes jiems užteko iš apaštalų išmoktos evangelijos. Kaip ir apaštalai, šie bažnyčios tėvai uoliai stengėsi iškelti į viešumą ir pašalinti bet kokias į ankstyvosios bažnyčios skelbiamą evangeliją įsipainiojusias klaidas. Taigi „prieš Nicėją" kategorijos tėvai daug laiko skyrė gindami krikščionišką tikėjimą nuo klaidingos doktrinos, ir taip pradėjo formuotis priimtina bažnyčios doktrina.

Bažnyčios tėvai, priskiriami „po Nicėjos" kategorijai, toliau vykdė evangelijos gynimo prieš visokias erezijas misiją. Tačiau vis labiau šiems bažnyčios tėvams rūpėjo evangelijos gynimo metodai, o ne pačios evangelijos perdavimas, jos tikroje ir tyroje formoje. Taigi jie nukrypo nuo ortodoksijos (visuotinai priimtos bažnyčios doktrinos), kuria pasižymėjo apaštališki tėvai. Šis laikotarpis pasižymėjo nesibaigiančiomis teologų diskusijomis mažai kam suprantamomis temomis, tokiomis kaip „kiek angelų gali šokti ant vieno smeigtuko galo".

Ankstyvieji bažnyčios tėvai mums yra pavyzdys, ką reiškia sekti Kristumi ir ginti tiesą. Nei vienas iš bažnyčios tėvų nebuvo tobulas, kaip ir nei vienas iš mūsų nėra tobulas. Kai kurie ansktyvieji bažnyčios tėvai tikėjo dalykais, kuriuos dauguma šiandieninių krikščionių laiko klaidingais. Romos katalikų doktrina išsivystė iš „po Nicėjos" laikotarpiu gyvenusių bažnyčios tėvų. Mes galime pasimokyti ir sužinoti naujų dalykų skaitydami, ką parašė ankstyvieji bažnyčios tėvai, tačiau mūsų tikėjimo pagrindas turi būti Dievo Žodis, o ne ankstyvųjų krikščionių vadovų žodžiai. Tik Dievo Žodis yra neklystantis mūsų tikėjimo ir praktikos vadovas.


Grįžti į svetainę lietuvių kalba


Kas buvo ankstyvieji bažnyčios tėvai?