Kodėl Dievas įsakė Abraomui paaukoti Izaoką?



Klausimas: Kodėl Dievas įsakė Abraomui paaukoti Izaoką?

Atsakymas:
Savo kelionėje su Dievu Abraomas daugybę kartų pakluso Dievui, tačiau negalėjo būti jokio sunkesnio išbandymo negu išmėginimas, aprašytas Pradžios 22 skyriuje. Dievas įsakė: „Imk Izaoką, savo vienintelį sūnų, kurį myli, ir eik į Morijos šalį, ten aukok jį kaip deginamąją auką“ (Pradžios 22:2a). Tai buvo pritrenkiantis prašymas, nes Izaokas buvo pažadėtasis sūnus. Kokia buvo Abraomo reakcija? Jis nedelsdamas pakluso. Anksti kitą rytą Abraomas iškeliavo su dviem tarnais, asilu, savo mylimu sūnumi ir malkomis aukai. Abraomo paklusnumas be jokių prieštaravimų Dievo keistam įsakymui, pašlovino Dievą ir tapo pavyzdžiu mums, kaip mes galime Jį pašlovinti. Kai mes paklustame, kaip Abraomas pakluso, tikėdami, kad Dievo planas yra pats geriausias įmanomas scenarijus, savo elgesiu mes išaukštiname Dievo savybes ir šloviname Jį. Abraomo paklusnumas, susidūrus su šiuo pritrenkiančiu įsakymu, išaukštino Dievo suverenią meilę, Jo patikimumą ir Jo gerumą bei davė mums pavyzdį, kuriuo mes turėtume sekti. Jo tikėjimas Dievu, kurį jis pažino, ir meilė Jam, suteikė Abraomui vietą ištikimų didvyrių panteone, aprašytame Hebrajams 11 skyriuje.

Dievas naudojo Abraomo tikėjimą kaip pavyzdį- vienintelį išgelbėjimo būdą- visiems, kurie buvo po jo. Pradžios 15:6 parašyta: „Abraomas patikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta teisumu.“ Ši tiesa yra viena iš krikščioniško tikėjimo pagrindų, vėliau pakartota Romiečiams 4:3 ir Jokūbo 2:23. Teisumas, kurį gavo Abraomas, yra tas pats teisumas, kurį mes gauname, kai patikime Dievo auka už mūsų nuodėmes- Jėzumi Kristumi. „Nes Tą, kuris nepažino nuodėmės, Jis padarė nuodėme dėl mūsų, kad mes Jame taptume Dievo teisumu“ (2 Korintiečiams 5:21).

Abraomo istorija Senajame Testamente yra Naujojo Testamento atpirkimo, Viešpaties Jėzaus aukos ant kryžiaus už žmonijos nuodėmes pagrindas. Daugybei amžių prabėgus, Jėzus sakė: „Jūsų tėvas Abraomas džiūgavo, kad matysiąs manąją dieną; jis ją išvydo ir džiaugėsi“ (Jono 8:56).

Štai keletas paralelių tarp šių dviejų biblinių pasakojimų:

• „Imk Izaoką, savo vienintelį sūnų“ (2 eil.); „Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų...“ (Jono 3:16).

• „Eik į Morijos šalį, ten aukok jį” (2 eil.); tikima, jog toje vietoje po daugybės metų buvo pastatyta Jeruzalė, už kurios sienų buvo nukryžiuotas Jėzus (Hebrajams 13:12).

• „Aukok jį kaip deginamąją auką“ (2 eil.); „Kristus numirė už mūsų nuodėmes pagal Raštus“ (1 Korintiečiams 15:3).

• „Abraomas, paėmęs malkas deginamajai aukai, uždėjo ant savo sūnaus Izaoko“ (6 eil.); Jėzus, „nešdamas savo kryžių...“ (Jono 19:17).

• „Bet kur yra ėriukas deginamajai aukai?“ (7 eil.); Jonas prabilo: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę!” (Jono 1:29).

• Izaokas, sūnus, pakluso savo tėvui ir tapo auka (9 eil.); Jėzus meldėsi: „Mano Tėve, jeigu įmanoma, teaplenkia mane ši taurė. Tačiau ne kaip Aš noriu, bet kaip Tu!” (Mato 26:39).

• Prisikėlimas- Izaoko (perkeltine prasme) ir Jėzaus realybėje: „Tikėjimu Abraomas aukojo Izaoką, kai buvo mėginamas. Jis, kuris buvo gavęs pažadą, aukojo savo viengimį sūnų, apie kurį buvo pasakyta: ‘Iš Izaoko bus pašaukti tavo palikuonys‘. Jis suprato, kad Dievas gali prikelti net iš mirties, ir atgavo sūnų tarytum iš numirusių“ (Hebrajams 11:17-19); Jėzus- „kad Jis buvo palaidotas, ir kad prisikėlė trečią dieną pagal Raštus“ (1 Korintiečiams 15:4).


Grįžti į svetainę lietuvių kalba


Kodėl Dievas įsakė Abraomui paaukoti Izaoką?