Kokia savaitės diena yra sabatas- šeštadienis ar sekmadienis? Ar krikščionys turi laikytis sabato?



Klausimas: Kokia savaitės diena yra sabatas- šeštadienis ar sekmadienis? Ar krikščionys turi laikytis sabato?

Atsakymas:
Dažnai yra tvirtinama, kad „Dievas nustatė sabatą Edene“, dėl tariamo ryšio tarp sabato ir sukūrimo Išėjimo 20:11. Nors Dievo poilsis septintą dieną (Pradžios 2:3) buvo ženklas, pranašaujantis sabato įstatymą, tačiau biblijoje niekur nerandame sabato aprašymo prieš izraelitams išeinant iš Egipto. Niekur Biblijoje neparašyta, kad buvo laikomasi sabato tarp Adomo ir Mozės.

Dievo Žodis aiškiai parodo, kad sabato laikymasis buvo ypatingas ženklas tarp Dievo ir Izraelio: „Izraelitai privalo laikytis sabato per visas savo kartas kaip amžinos sandoros tarp manęs ir Izraelio vaikų. Nes Viešpats per šešias dienas sukūrė dangų ir žemę, o septintąją dieną ilsėjosi ir atsigaivino“ (Išėjimo 31:16-17).

Pakartoto įstatymo 5 skyriuje Mozė pakartoja Dešimt Dievo Įsakymų naujai izraelitų kartai. Po to, kai 12-14 eilutėse Mozė įsako jiems laikytis sabato, jis taip pat paaiškina, kodėl sabatas buvo įsteigtas Izraelio tautai: “Atsimink, kad ir pats buvai vergas Egipte ir iš ten tave išvedė Viešpats, tavo Dievas, galinga ranka. Todėl Jis tau įsakė švęsti sabato dieną“ (Pakartoto įstatymo 5:15).

Dievas paskyrė sabatą Izraeliui ne tam, kad jie prisimintų pasaulio sukūrimą, bet tam, kad jie prisimintų savo vergiją Egipte ir Viešpaties išgelbėjimą. Atkreipkite dėmesį į sabato reikalavimus: pagal sabato įstatymą žmogus negalėjo išeiti iš namų sabato dieną (Išėjimo 16:29), jis negalėjo kurti ugnies (Išėjimo 35:3) ir jis negalėjo priversti kito dirbti (Pakartoto įstatymo 5:14). Žmogus, sulaužęs sabato įstatymą, buvo baudžiamas mirtimi (Išėjimo 31:15; Skaičių 15:32-35).

Naujojo Testamento ištraukų tyrinėjimas parodo keturis svarbius dalykus:
1) Kai Kristus pasirodė Savo prisikėlimo kūne ir kai buvo nurodyta diena, tai visada būdavo pirma savaitės diena (Mato 28:1, 9-10; Morkaus 16:9; Luko 24:1, 13, 15; Jono 20:19, 26).
2) Vieninteliai atvejai, kai sabatas yra minimas tarp Apaštalų darbų ir Apreiškimo knygos, yra dėl evangelistinių priežaščių žydams ir dažniausiai sinagogoje (Apaštalų darbai 13-15 skyriai). Paulius rašė: “Žydams buvau kaip žydas, kad laimėčiau žydus” (1 Korintiečiams 9:20). Paulius ėjo į šventyklą ne tam, kad bendrautų ir mokytų šventuosius, bet tam, kad įtikintų ir išgelbėtų pražuvusius.
3) Nuo tada, kai Paulius pasakė: „nuo šiol eisiu pas pagonis“ (Apaštalų darbų 18:6), sabatas daugiau neminimas.
4) Vietoje to, kad siūlytų laikytis sabato, likusi Naujojo Testamento dalis siūlo priešingai (įskaitant vieną išimtį trečiam punktui, kuris yra Kolosiečiams 2:16).

Atidžiau pažvelgdami į ketvirtą punktą, mes pamatysime, kad Naujojo Testamento tikintysis neprivalo laikytis sabato ir kad sekmadienio- “krikščioniško sabato”- idėja nėra pagal Šventąjį Raštą. Kaip jau minėjome, sabatas yra paminėtas tik vieną kartą po to, kai Paulius pradėjo dirbti su pagonimis: “Taigi niekas tenesmerkia jūsų dėl valgio ar gėrimo, dėl švenčių, jauno mėnulio ar sabato dienų. Visa tai tėra būsimųjų dalykų šešėlis, o kūnas yra Kristaus” (Kolosiečiams 2:16-17). Žydų sabatas buvo panaikintas ant kryžiaus, kur Kristus “panaikino jį [raštą su mus kaltinančiais reikalavimais], prikaldamas prie kryžiaus” (Kolosiečiams 2:14).

Tai pakartota daugiau nei vieną kartą Naujajame Testamente: „Vienas išskiria vieną dieną iš kitų dienų, o kitam jos visos vienodos. Kiekvienas tebūna įsitikinęs pagal savo išmanymą. Tas, kuris išskiria dieną, daro tai Viešpačiui, ir tas, kuris neišskiria dienos, nesilaiko jos Viešpačiui“ (Romiečiams 14:5-6a). “Bet dabar, pažinę Dievą arba, geriau sakant, Dievo pažinti,- kaipgi galite grįžti prie menkų ir vargingų pradmenų, kuriems ir vėl norite vergauti?! Jūs laikotės dienų, mėnesių, laikotarpių, metų“ (Galatams 4:9-10).

Kai kurie teigia, kad Konstantino mandatas 312 metais „pakeitė“ sabatą iš šeštadienio į sekmadienį. Kokią dieną ankstyvoji bažnyčia rinkosi garbinti Dievą? Rašte niekur nerašoma apie sabato (šeštadienio) tikinčiųjų susirinkimus. Tačiau yra ištraukų, kuriose aiškiai rašoma, kad jie rinkosi pirmąją savaitės dieną. Pavyzdžiui, Apaštalų darbų 20:7 parašyta: „Pirmą savaitės dieną, mokiniams susirinkus laužyti duonos“. 1 Korintiečiams 16:2 Paulius ragina Korinto tikinčiuosius: „Pirmąją savaitės dieną kiekvienas iš jūsų teatideda pagal tai, kiek turi“. Kadangi 2 Korintiečiams 9:12 Paulius aukojimą priskiria „tarnystei“, šios rinkliavos turėjo būti susijusios su krikščionių sekmadienio garbinimo pamaldomis. Pagal istorinius šaltinius, nuo pirmo amžiaus sekmadienis, o ne šeštadienis, buvo įprasta krikščionių bažnyčios susirinkimų diena.

Sabatas buvo duotas Izraeliui, o ne bažnyčiai. Sabatas vis dar yra šeštadienis, o ne sekmadienis, ir tai niekada nepasikeitė. Tačiau sabatas yra Senojo Testamento Įstatymo dalis, o krikščionys yra laisvi nuo Įstatymo valdžios (Galatams 4:1-26; Romiečiams 6:14). Krikščionys neprivalo laikytis sabato- nesvarbu šeštadienį ar sekmadienį. Pirmąją savaitės dieną, sekmadienį, Viešpaties dieną (Apreiškimo 1:10), švenčiama nauja kūrinija, su Kristumi, mūsų prisikėlusia Galva. Mes neprivalome laikytis Mozės įsteigto sabato- poilsio, bet mes esame laisvi sekti prisikėlusiu Kristumi ir tarnauti. Apaštalas Paulius rašė, kad kiekvienas krikščionis turėtų nuspręsti, ar jis laikysis sabato poilsio: „Vienas išskiria vieną dieną iš kitų dienų, o kitam jos visos vienodos. Kiekvienas tebūna įsitikinęs pagal savo išmanymą“ (Romiečiams 14:5). Mes turime garbinti Dievą kiekvieną dieną, ne tik šeštadienį ar sekmadienį.


Grįžti į svetainę lietuvių kalba


Kokia savaitės diena yra sabatas- šeštadienis ar sekmadienis? Ar krikščionys turi laikytis sabato?