Kas yra prieš tūkstantmetinės karalystės požiūris?



Klausimas: Kas yra prieš tūkstantmetinės karalystės požiūris?

Atsakymas:
Pagal prieš tūkstantmetinės karalystės požiūrį, Kristaus antras atėjimas įvyks prieš Jo tūkstantmetinę karalystę. Ta tūkstantmetinė karalystė tai 1000 metų, per kuriuos Kristus karaliaus žemėje. Tam, kad sugebėtume suprasti ir interpretuoti Rašto ištraukas, kurios kalba apie paskutiniuosius laikus, mes privalome atsižvelgti į du dalykus: teisingo interpretavimo metodo naudojimą ir skirtumą tarp Izraelio (žydų) ir bažnyčios (visų tikinčiųjų, esančių Jėzuje Kristuje).

Pirmiausia mums svarbu naudoti tokį Rašto interpretavimo metodą, kuris interpretuos Bibliją pagal kontekstą. Tai reiškia, jog interpretuojant Rašto ištrauką, bus atsižvelgiama į tokius dalykus kaip kam tai buvo parašyta, apie ką tai buvo parašyta, kokiems žmonėms tai buvo skirta ir t.t. Interpretuojant ištrauką labai svarbu žinoti knygos autorių, kam tai buvo skirta ir istorinį kontekstą. Istorinio ir kultūrinio konteksto žinojimas dažniausiai padeda teisingai suprasti tikrąją ištraukos reikšmę. Taip pat svarbu prisiminti, jog pats Raštas save interpretuoja. Labai svarbu, kad mūsų skirtingų ištraukų interpretacijos neprieštarautų viena kitai.

Galiausiai, labai svarbu, jog mes interpretuotume Raštą pagal normalią, natūralią, paprastą, tiesioginę reikšmę, nebent ištraukos kontekstas nurodo, jog tai parašyta perkeltine prasme. Tiesioginis Rašto interpretavimas nereiškia, jog jokios meninės kalbos priemonės nėra naudojamos. Tai reiškia, jog mes neturėtume interpretuoti kažko perkeltine prasme, jeigu kontekstas aiškiai nenurodo, jog tai parašyta perkeltine prasme. Labai svarbu, jog mes nebandytume surasti „gilesnės, dvasiškesnės“ prasmės. Biblijos ištraukos „sudvasinimas“ yra pavojingas, nes vietoje to, kad mes rastume, ką Biblija moko, interpretacija priklauso nuo mūsų mąstymo/požiūrio. Tokiu atveju nebelieka objektyvių interpretacijos kriterijų, ir kiekvienas žmogus gali pats nuspręsti, kaip jam atrodo. 2 Petro 1:20-21 mums primena, jog “jokia pranašystė negali būti savavališkai aiškinama, nes pranašystė niekada nėra atėjusi žmogaus valia, bet kalbėjo Šventosios Dvasios įkvėpti šventi Dievo žmonės.“

Naudojant šiuos interpretacijos principus, mes privalome pastebėti, jog Izraelis (Abraomo fiziniai palikuonys) ir bažnyčia (visi Naujojo Testamento tikintieji) yra dvi skirtingos žmonių grupės. Labai svarbu suprasti ši skirtumą, nes kitaip mes neteisingai interpretuosime Bibliją. Ypatingai svarbu tai suprasti kalbant apie pažadus, duotus Izraeliui (tuos, kurie jau išsipildė, ir tuos, kurie dar neišsipildė). Tie pažadai neturėtų būti pritaikyti bažnyčiai. Mums svarbu prisiminti, jog Šventojo Rašto ištraukos kontekstas parodys, kam tie pažadai yra skirti, ir tuo parodys pačią teisingiausią interpretaciją.

Taigi su tokiu požiūriu mes galime pažvelgti į įvairias Šventojo Rašto ištraukas, kurios remia prieš tūkstantmetinės karalystės požiūrį. Pradžios 12:1-3 rašoma: „Viešpats tarė Abraomui: ‚Palik savo šalį, gimines, tėvų namus ir eik į kraštą, kurį tau parodysiu. Aš padarysiu tave didele tauta, tave laiminsiu ir padarysiu tavo vardą garsų; tu būsi palaiminimu. Aš laiminsiu tuos, kurie tave laimina, ir prakeiksiu tuos, kurie tave keikia, ir tavyje bus palaimintos visos žemės giminės.‘“

Dievas pažadėjo Abraomui tris dalykus: Abraomas turės daug palikuonių, ši tauta turės savo žemę ir per Abraomo giminę (žydus) visa žmonija bus palaiminta. Pradžios 15:9-17 Dievas patvirtino savo sandorą su Abraomu. Tai darydamas Jis visą atsakomybę prisiima sau. Tai reiškia, jog Abraomas negali nieko padaryti ar nepadaryti, kas panaikintų sandorą, kurią Dievas padarė. Šioje ištraukoje taip pat yra nustatomos žemės, kurią paveldės žydai, ribos (tikslių ribų apibūdinimui sužinoti žr. Pakartoto Įstatymo 34). Kitos ištraukos, kuriose taip pat kalbama apie pažadėtąją žemę, yra Pakartoto Įstatymo 30:3-5 ir Ezechielio 20:42-44.

2 Samuelio 7:10-17 mes skaitome apie pažadą, kurį Dievas davė Dovydui. Dievas pažadėjo Dovydui, jog iš jo palikuonių Dievas įkurs amžiną karalystę. Čia kalbama apie Kristų ir Jo valdymą tūkstantmetinės karalystės metu ir amžinai. Mums svarbu suprasti, jog šis pažadas turi būti tiesiogiai išpildytas, ir tai dar neįvyko. Kai kurie tiki, jog Saliamono karaliavimas buvo tos pranašystės išpildymas, tačiau tai sukelia problemų. Teritoriją, kurioje Saliamonas valdė, šiandien nepriklauso Izraeliui, ir Saliamonas nevaldo ten šiandien. Dievas prižadėjo Abraomui, jog žemė amžinai priklausys jo palikuonims. Saliamonas negalėjo būti to Dievo duoto pažado išpildymas. Taigi šis pažadas dar neišpildytas.

Turint visa tai omeny, pažvelkime į Apreiškimo 20:1-7. Tūkstantis metų, kurie yra nuolat minimi, sutampa su tiesioginiu Kristaus tūkstančio metų valdymu žemėje. Prisiminkite, jog pažadas, duotas Dovydui, turi būti išpildytas tiesiogiai ir tai dar neįvyko. Tie, kurie laikosi prieš tūkstantmetinės karalystės požiūrio,šią ištrauką mato, kaip išpildymą pažado, kurio metu Kristus sedės soste. Dievas padarė besąlygines sandoras su Abraomu ir Dovydu. Nei viena iš tų sandorų dar nebuvo pilnai išpildyta. Tiesioginis Jėzaus Kristaus valdymas gali būti vienintelis šių Dievo pažadų išpildymas.

Naudojant tiesioginės interpretacijos metodą, mes matome dėliones dalis susidedant. Visos Senojo Testamento pranašystės apie Jėzų buvo išpildytos tiesiogiai. Taigi mes turėtume tikėtis, jog pranašystės apie Jo antrą atėjimą taip pat bus išpildytos tiesiogiai. Prieš tūkstantmetinis požiūris yra vienintelis, kuris sutampa su tiesioginėmis Dievo sandorų ir paskutiniųjų laikų pranašystėmis.


Grįžti į svetainę lietuvių kalba


Kas yra prieš tūkstantmetinės karalystės požiūris?