Jeigu Jėzus buvo Dievas, kaip Jis galėjo melstis Dievui? Ar Jėzus meldėsi sau?



Klausimas: Jeigu Jėzus buvo Dievas, kaip Jis galėjo melstis Dievui? Ar Jėzus meldėsi sau?

Atsakymas:
Tam, kad suprastume Jėzaus, kuris yra Dievas, maldą Jo Tėvui danguje, mums reikia suvokti, jog amžinas Tėvas ir amžinas Sūnus amžinai bendravo prieš Jėzui tampant žmogumi. Paskaitykite Jono 5:19-27, ypač 23 eilutę, kur Jėzus moko, kad Tėvas siuntė Sūnų (taip pat žr. Jono 15:10). Jėzus netapo Dievo Sūnumi, kai Jis gimė Betliejuje. Jis visą amžinybę buvo Dievo Sūnus, dabar yra Dievo Sūnus ir amžinai Juo bus.

Izaijo 9:6 rašoma, kad Sūnus buvo duotas ir Kūdikis gimė. Jėzus visuomet buvo Trejybės dalis kartu su Šventaja Dvasia. Trejybė visuomet egzistavo: Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Dievas Dvasia; ne trys dievai, bet vienas Dievas, egzistuojantis trijose asmenyse. Jėzus mokė, kad Jis ir Tėvas yra viena (Jono 10:30), t.y. kad Jis ir Jo Tėvas yra tokios pačios substancijos ir yra lygūs. Tėvas, Sūnus ir Dvasia yra trys lygūs asmenys egzistuojantys kaip Dievas. Šie trys asmenys turėjo ir vis dar turi amžinus santykius.

Kai Jėzus, amžinas Dievo Sūnus, prisiėmė žmogišką pavidalą tik be nuodėmės, Jis taip pat esybe tapo tarnu ir atsisakė savo dangiškos šlovės (Filipiečiams 2:5-11). Būdamas Dievas-žmogus, Jis turėjo išmokti būti paklusnus savo Tėvui (Hebrajams 5:8), kai buvo Šėtono gundomas, neteisingai kaltinamas žmonių, atmestas saviškių ir nukryžiuotas. Melsdamasis savo dangiškam Tėvui, Jis prašė jėgos (Jono 11:41-42) ir išminties (Morkaus 1:35; 6:46). Jo malda Tėvui parodė Jo priklausomybę nuo Tėvo, kol Jis buvo žmogus ir vykdė Tėvo atpirkimo planą; tai akivaizdu Jo maldoje, užrašytoje Jono 17 skyriuje. Jo malda parodė, kad Jis visiškai atsiduoda Tėvo valiai, o tai reiškė mirtį ant kryžiaus, kad sumokėtų nuodėmės kainą (mirtį) už mus, kurie sulaužė Dievo įstatymą (Mato 26:31-46). Žinoma, jis kūnu prisikėlė iš mirusių, laimėdamas atleidimą ir amžiną gyvenimą tiems, kurie atgailauja už savo nuodėmes ir tiki Juo kaip Gelbėtoju.

Nėra nieko keisto, kad Dievas Sūnus meldėsi ir kalbėjo su Dievu Tėvu. Kaip jau minėjome, jie amžinai bendravo prieš Kristui tampant žmogumi. Jų santykiai yra pavaizduoti Evangelijose, kad mes pamatytume, kaip Dievas Sūnus, būdamas žmogus, vykdė Dievo valią ir tai darydamas nupirko išgelbėjimą Jo vaikams (Jono 6:38). Malda sustiprino Kristaus nuolatinį atsidavimą savo dangiškam Tėvui ir išlaikė Jo dėmesį. Mums reikia sekti Kristaus maldos pavyzdžiu.

Kai Jėzus meldėsi žemėje, Jis nebuvo mažiau Dievas negu tada, kai Jis meldėsi Tėvui būdamas danguje. Tokiu savo elgesiu Jis parodė, kad, net ir būnant žmogumi be nuodėmės, yra būtina melstis vykdant Tėvo valią. Jėzaus malda Tėvui parodė Jo santykius Trejybėje ir yra mums pavyzdys, jog mes turime pasitikėti Dievu maldoje, kad gautume stiprybės ir išminties, kurių mums reikia. Kadangi Kristui, Dievui-žmogui, reikėjo aktyvaus maldos gyvenimo, mums, Kristaus pasekėjams, taip pat to reikia šiandien.


Grįžti į svetainę lietuvių kalba


Jeigu Jėzus buvo Dievas, kaip Jis galėjo melstis Dievui? Ar Jėzus meldėsi sau?