Kodėl Dievas užkietino faraono širdį?



Klausimas: Kodėl Dievas užkietino faraono širdį?

Atsakymas:
Išėjimo 7:3-4 parašyta: „Bet aš užkietinsiu faraono širdį ir padarysiu daug ženklų bei stebuklų Egipto šalyje. Tačiau faraonas jūsų neklausys, kad galėčiau uždėti savo ranką ant Egipto ir dideliais teismais išvesti savo pulkus- savo tautą, Izraelio vaikus- iš Egipto žemės." Atrodo neteisinga Dievui užkietinti faraono širdį ir tuomet nubausti faraoną ir Egiptą dėl faraono, kurio širdis buvo užkietinta, sprendimų. Kodėl Dievas užkietintų faraono širdį tik tam, kad galėtų dar stipriau teisti Egiptą, siųsdmas papildomų nelaimių?

Pirma, faraonas nebuvo nekaltas ar dievotas vyras. Jis buvo žiaurus diktatorius, kurio valdžioje izraelitai gyveno priespaudoje ir buvo siaubingai išnaudojami (tuo metu ten tikriausiai buvo apie 1.5 milijonus izraelitų). 400 metų faraonas buvo pavergęs izraelitus. Buvęs faraonas (o galbūt net ir tas pats) įsakė, kad visi izraelitų naujagimiai berniukai būtų nužudyti (Išėjimo 1:16). Faraonas, kurį Dievas užkietino, buvo piktas žmogus, ir tauta, kurią jis valdė, sutiko su jo piktu elgesiu arba bent jau jam neprieštaravo.

Antra, prieš pirmas kelias nelaimes, faraonas pats užkietino savo širdį ir neleido izraelitams išeiti. „Faraono širdis liko užkietėjusi" (Išėjimo 7:13,22; 8:19). "Faraonas, matydamas, kad atėjo ramybė, užkietino savo širdį" (Išejimo 8:15). "Bet ir šįkart faraonas užkietino savo širdį ir neišleido tautos" (Išėjimo 8:32). Faraonas galėjo apsaugoti Egiptą nuo visų nelaimių, jeigu jis nebūtų užkietinęs savo širdies. Dievas siuntė faraonui vis stipresnius perspėjimus apie basumes, kurios jų laukė. Tačiau faraonas, užkietindamas savo širdį, nusprendė priimti tas bausmes ir ne tik pats kentėti, bet ir leisti kentėti visai tautai.

Dėl užkietintos faraono širdies kietumo, Dievas dar labiau ją užkietino ir siuntė paskutines kelias nelaimes (Išėjimo 9:12; 10:20,27). Faraonas ir Egiptas gavo šias bausmes dėl 400 metų, per kuriuos jie buvo pavergę izraelitus ir masiškai juos žudė. Kadangi atpildas už nuodėmę yra mirtis (Romiečiams 6:23), o faraonas ir Egiptas siaubingai nusidėjo prieš Dievą, būtų teisinga net jei Dievas visiškai būtų sunaikinęs Egiptą. Taigi tai, kad Dievas užkietino faraono širdį nėra neteisinga, ir Dievo siųstos papildomos nelaimės taip pat nėra neteisingos. Tos nelaimės, kad ir kokios jos būtų siaubingos, parodo Dievo gailestingumą, nes Jis pilnai nesunaikino Egipto, nors tokia bausmė būtų visiškai teisinga.

Romiečiams 9:17-18 parašyta: „Jus Raštas faraonui sako: 'Aš iškėliau tave, kad parodyčiau savo jėgą tau ir kad mano vardas būtų skelbiamas visoje žemėje'. Vadinasi, ko Jis nori, to pasigaili, ir kurį nori, tą užkietina." Iš žmogiškos perspektyvos atrodo neteisinga Dievui užkietinti žmogaus širdį ir po to nubausti tą žmogų, kurį užkietino. Tačiau pagal Bibliją, mes visi nusidėjome prieš Dievą (Romiečiams 3:23) ir teisinga bausmė už nuodėmę yra mirtis (Romiečiams 6:23). Taigi Dievas nesielgia neteisingai, kai užkietina žmogų ir jį nubaudžia. Toks elgesys netgi yra gailestingas, palyginus su tuo, ko tas žmogus yra nusipelnęs.


Grįžti į svetainę lietuvių kalba


Kodėl Dievas užkietino faraono širdį?