Ką Biblija moko apie tinginystę?



Klausimas: Ką Biblija moko apie tinginystę?

Atsakymas:
Pirmasis Niutono judėjimo dėsnis teigia, jog judantis objektas yra linkęs toliau judėti, o objektas, esantis rimties būsenoje, išliks rimties būsenoje. Šis dėsnis galioja ir žmonėms. Kai kurie žmonės turi vidinį variklį, kurio pagalbą jie užbaigia projektus, o kiti yra apatiški, ir jiems reikia motivacijos, kad įveiktų savo inerciją. Kai kuriems žmonėms tinginystė yra gyvenimo būdas, tačiau visiems žmonėms tinginystė yra pagunda. Biblijoje aiškiai parašyta, kad Dievas įsakė žmogui dirbti, taigi tinginystė yra nuodėmė. „Tinginy, eik pas skruzdę, apsvarstyk jos kelius ir būk išmintingas“ (Patarlių 6:6).

Biblija daug kalba apie tinginystę. Patarlių knygoje pilna išminties apie tinginystę ir perspėjimų tinginiui. Patarlių knygoje parašyta, jog tinginys nekenčia darbo: „Tinginio troškimas nužudo jį, nes jie nenori dirbti“ (21:25); jis myli miegą: „Kaip durys sukasi ant vyrių, taip tinginys vartosi lovoje“ (26:14); jis visada pasiteisina: „Tinginys sako: ‘Liūtas kelyje! Žiaurus liūtas gatvėje!” (26:13); jis eikvoja laiką ir energiją: „Kas tingi dirbti, yra naikintojo brolis“ (18:9); jis tiki esąs išmintingas, bet iš tikrųjų yra kvailas: „Tinginys laiko save išmintingesniu už septynis vyrus, galinčius išmintingai atsakyti“ (26:16).

Patarlių knygoje taip pat parašyta, koks bus tinginio galas: „Darbštus valdys, tinginys bus verčiamas dirbti“ (12:24); jo ateitis niūri: „Tinginys nearia dėl šalčio, todėl derliaus metu elgetaus ir nieko neturės“ (20:4); jis gali praskursti: „Tinginio siela geidžia, bet nieko neturi; darbščiojo siela pasisotins“ (13:4).

Krikščionio gyvenime nėra vietos tinginystei. Nauji tikintieji teisingai yra mokinami, jog „jūs esate išgelbėti malone per tikėjimą, ir tai ne iš jūsų- tai Dievo dovana, ir ne dėl darbų, kad kas nors nesigirtų“ (Efeziečiams 2:8-9). Tačiau, jeigu tikintysis klaidingai galvoja, kad Dievas nesitiki vaisių iš jo pakeisto gyvenimo, jis gali aptingti. „Mes esame Jo kūrinys, sukurti Kristuje Jėzuje geriems darbams, kuriuos Dievas iš anksto paskyrė mums atlikti“ (Efeziečiams 2:10). Krikščionys nėra išgelbėti darbais, tačiau jie savo darbais parodo savo tikėjimą (Jokūbo 2:18,26). Tinginystė prieštarauja Dievo tikslui- geriems darbams. Viešpats mums davė naują prigimtį ir įgalino mus pasipriešinti kūniškam polinkiui į tinginystę (2 Korintiečiams 5:17).

Savo naujojoje prigimtyje, iš meilės mūsų Gelbėtojui, kuris mus atpirko, mes turime motyvacijos darbštumui ir produktyvumui. Mūsų senas polinkis į tinginystę- ir visas kitas nuodėmes- buvo pakeistas troškimu gyventi dievotus gyvenimus: „Kas vogdavo, tegu daugiau nebevagia, bet dirba, darydamas savo rankomis gerus darbus, kad turėtų iš ko padėti stokojančiam“ (Efeziečiams 4:28). Mums privaloma savo darbu parūpinti savo šeimai: „Jeigu kas neaprūpina savųjų, ir ypač savo namiškių, tas yra paneigęs tikėjimą ir blogesnis už netikintį!“ (1 Timotiejui 5:8); ir kitiems Dievo šeimoje: „Jūs žinote, kad mano ir buvusiųjų su manimi reikalams tarnavo šitos va mano rankos. Ir aš jums visur rodydavau, kad, šitaip triūsiant, reikia paremti silpnuosius ir atminti Viešpaties Jėzaus pasakytus žodžius: ‘Labiau palaiminti duoti negu gauti‘“ (Apaštalų darbų 20:34-35).

Būdami krikščionys, mes žinome, jog, jeigu stropiai stengsimės iki galo, Viešpats apdovanos mūsų darbą: „Nepavarkime daryti gera, nes savo metu pjausime derlių, jei nepailsime! Tad, kol turime laiko, darykime gera visiems, o ypač tikėjimo namiškiams“ (Galatams 6:9-10); “Ir ką tik darytumėte, darykite iš širdies, kaip Viešpačiui, o ne žmonėms, žinodami, kad iš Viešpaties gausite palikimą kaip atlyginimą,- nes jūs tarnaujate Viešpačiui Kristui“ (Kolosiečiams 3:23-24); „Dievas nėra neteisingas, kad pamirštų jūsų darbą ir meilės triūsą, kurį parodėte Jo vardui, kai tarnavote ir tebetarnaujate šventiesiems“ (Hebrajams 6:10).

Krikščionys turėtų dirbti Dievo jėgoje evangelizuodami ir darydami žmones mokiniais. Apaštalas Paulius yra mūsų pavyzdys: „Mes Jį [Kristų] skelbiame, įspėdami kiekvieną žmogų ir mokydami kiekvieną žmogų su visokeriopa išmintimi, kad kiekvieną žmogų padarytume tobulą Kristuje. Dėl to aš ir darbuojuos, grumdamasis Jo suteikta jėga, kuri galingai veikia manyje“ (Kolosiečiams 1:28-29). Net ir danguje tęsis krikščionių tarnystė Dievui, tačiau ji nebebus apsunkinta prakeikimu (Apreiškimo 22:3). Išlaisvinti iš ligų, skausmo ir nuodėmės- netgi tinginystės- šventieji amžinai šlovins Viešpatį. „Todėl, mano mylimieji broliai, būkite tvirti, nepajudinami, visada gausūs Viešpaties darbais, žinodami, kad jūsų triūsas ne veltui Viešpatyje“ (1 Korintiečiams 15:58).


Grįžti į svetainę lietuvių kalba


Ką Biblija moko apie tinginystę?